Tu Esi Šaltinis.
Be tavęs niekas nebūtų pajausta, išgirsta, pamatyta, patirta ir pažinta.
Tu perėjai per visa tai: skausmą ir džiugesio spindesį, praradimą ir euforiją, gilų liūdesį ir troškimo palaimą…
Per tavo besikeičiančio pasaulio pakylėjimus ir nuosmukius, tai buvai Tu, kuri išdrįso pasilikti,- būti čia ir dabar.
Tai buvai Tu – Šviesa, apšviesdama kiekvieną patirtį. Tu esi toji šiluma net ir šalčiausiais momentais. Tu – ramybė chaoso sumaištyje.
Tu esi gilus ir neįvardijimas buvimo jausmas čia ir dabar.
Tai buvai Tu,- beieškanti ir surandanti, pamirštanti ir stebinti, neviltyje ir džiaugsme. Tu buvai Tas – vienintelis ir pastovus, visa ką patyręs Šaltinis.
Tu kvėpuoji,- tu esi gyva. Todėl tu esi didžiulės, senovės laikų ir be galo sumanios ir intelektualios visatos išraiška.
Tu esi unikali ir autentiška,- tokia, kokia tu esi. Tavasis buvimas čia yra labai prasmingas ir neįkainojamos vertės.
Tu esi pagerbta, nes esi čia.
Tavoji vertė ateina ne iš išorės ar vidaus,- ji auga ir banguoja per tavo Tikrąją Būtį, nesvarbu ką tu bedarytum, ką begalvotum ar ko tu siektum.
Kai tu įkvepi, ir iškvepi,-Tu patiri milijonų saulių beribę energiją ir galią…
–Jeff Foster
