Erdvė Svečiams
Leave a comment

Mūsų vyrai

Mūsų proseneliai, seneliai, tėčiai, broliai, mylimieji, sūnūs, sūnėnai, draugai, dėdės, pusbroliai…

Mūsų vyrai turėjo būti stiprūs, mūsų vyrai mirė karuose,

mūsų vyrai mirė neišsakytuose žodžiuose, nutylėtuose siaubo istorijose, jausmuose, alkoholyje, baimėje būti nužudytiems, sudaužytiems kitų pirmiems,

jie mirė viduje matydami, kokį skausmą jų agresija, jų destrukcija suteikia artimiesiems ir net nenumanydami, ką su tuo daryti,

jie mirė savo viduje negalėdami jausti savo kūno, savo seksualumo, savo talentų, negalėdami jų išreikšti… 

Mūsų vyrai nepakėlę didžiulio skausmo patys traukėsi iš gyvenimo.

Mūsų vyrai mirė viduje atskirti nuo savo pačių sakralumo.

Kad ir kokia buvo jų istorija, ji turėjo prasmę ir vertę aplinkinių gyvenimuose.

Nėra nieko šioje žemėje, kas galėtų sulaikyti mūsų meilę jiems. Beribę, gilią, įkvepiančią meilę jiems,pasitikėjimą jų šviesa, jų esme. Atidaryti savo širdis visų pirma sau, atskleisti savo paslaptis, savo jausmus ten, kur tai bus išgirsta, ir tada išgirsti jų istorijas, išreikšti savo dėkingumą, atsiprašyti už aroganciją, teisuoliškumą, nuvertinimą ir užvis labiausiai išreikšti meilę, tyrą, tikrą meilę, ne tą, kurią rodo filmuose. Tą meilę, kuri labai ilgai laukė, kol vėl galės sugrįžti į mūsų širdį, kaip vaikystėje.

Mūsų vyrai gyveno mylėdami. Jų meilė buvo beribė visada. Iš meilės jie ėjo iš šeimų ir išnešė destruktyvias programas iš čia,

iš meilės sulaikė savo agresiją nuo dukterų, 

iš meilės jie protestavo prieš manipuliacijas, prievartą daryti tai, ko jie nenori, kur nemato prasmės.

Iš meilės pririnko aviečių.

Iš meilės iškalbėjo slapčiausias išpažintis.

Iš meilės jie apkabina ir paglosto verkiančias, gaminančias, miegančias, šokančias…

Iš meilės šokoladais ir dovanomis maitina mus raganas. Iš dosnumo ir stiprybės išklauso, įsigilina mūsų priežastis.

Iš meilės glosto ir pamyli į orgazmo aukštumas.

Iš meilės piešia paveikslus, daro atvirukus, rašo eilėraščius.

Iš meilės jie stato namus, iš meilės daro savo darbus, iš meilės jie atneša pinigus.

Iš meilės jie įsikvepia ir kuria naujas erdves, naujas sąlygas.

Mūsų vyrai dėkoja už mūsų nuoširdumą ir pažeidžiamumą.

Mūsų vyrai palaiko mums erdvę, kai pačios sau ribų nežinom.

Mūsų vyrai atsiprašo už tai, kad neparodė meilės, ne visuomet žodžiais.

Mūsų vyrai vertina mūsų širdies kūrybą ir proto lankstumą.

Mūsų vyrų meilė nežino ribų. Ji beribė beribė beribė tarsi kosmosas.

Mūsų vyrai meldžiasi už mus karščiausiomis maldomis ir laimina mūsų dienas šventais palaiminimais.

Jie žavisi mūsų grožiu, vidiniu ir išoriniu.

Jie išdrįsta transformuotis. Jie išdrįsta pastovėti už tai, kas jiems svarbu.

Jie išeina į darbus, kuriuos patys pasirinko, o ne kažkas primetė.

Jie pasirenka moteris, kurios girdi jų širdies muziką.

Jie įsiklauso į savo kūną. Jie įprasmina savo seksualinę, kūrybinę ugnį.

Jie atleidžia sau ir nebepriima kaltinimų akmenų į savo daržą.

Jie dovanotojai ne už kažką, o tiesiog.

Jie gerbia save.

Jie galvoja savo galva.

Jie palaiko erdvę tavo audroms ne todėl, kad privalo, o todėl, kad gali ir todėl, kad myli. O kai nepajėgia išeina.

Jie darosi nuoširdūs patys su savimi ir su moterimis.

Jie juokiasi, jie žaidžia, pamiršdami susireikšminimą ir visą pasaulio „rimtumą”.

Jie ilsisi, nes žino, kad yra ne darbiniai arkliai.

Jie gal ir žiūri filmus, tačiau gyvena savo gyvenimo herojaus istoriją patys.

Jie kuria naują realybę visiems, kas yra šalia jų ir dar plačiau.

Jie stiprūs, bet pažeidžiami.

Jie yra be galo be krašto mylimi.

Iš begalinio dėkingumo savo nuostabiam tetei, kuris padovanojo man gyvybę,

 sūnėnams, kurie priminė apie prigimtinį tyrumą,

 broliams, kurie yra tokie globojantys,

 a.a. dėdėms, kurie matė mano esmę,

a.a. seneliams, kurie paklojo pamatus,

buvusiems, kurie mane išmokė svarbių pamokų,

 mylimajam, kuris atvėrė man kosmosą

 ir vedliui, kuris padėjo man suvokti begalinę vyrų vertę mano pasauliui…

Mano vardas – Lolita. Esu paprastas žmogus, kuris reaguoja, jaučia stiprų ryšį su gamta, (užsi)mąsto, po truputį transformuojasi. Esu siela, kuri yra gyva ir pamaitinama Tylos galia.
Savo brangų laiką skiriu bendrakūrybai: gyvenimo, tekstų, lietuvių kalbos pamokų ir kūrybinio rašymo.

Lolita

rašytoja

Filed under: Erdvė Svečiams

by

Ir mes priimame norinčias su meile dalintis. Kiekviena mūsų esame apdovanotos ir savo gyvenimo linijoje esame sukaupusios informaciją, kuri gali būti naudinga kitai sesei. Dalinimasis augina ir atneša tik gausą. Ačiū tau, mūsų brangi SESE ♡.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *