Sesių dienoraščiai

Mūsų spontaniški pasidalijimai, kasdienybės akimirkos – „perlai“.

Su kokiu jausmu pasitinki rytą… Kiek lengvumo tavoje dienoje… Kokiu jausmu pradedi ir pabaigi darbus… Kiek meilės apima tavoji akimirka… Ką jauti, žvelgdamas į šalia esantį… Jausmas kasdienybėje leidžia tau pamatyti kiek esi atviras, laisvas, nuolankus, mylintis… Ir taip stebi, jauti, regi vidiniu žvilgsniu, susitinki, apkabini, pasveikini ir paleidi, kas ne tavo, dėkodamas, kad tai …

Skaityti daugiau »

Sulig nuskridusiais erdvėlaiviais mes atsisveikinam su ego formom, su mažumos jausmu, su noru padaryti pagal vieno planą, padaryti tobulai. Mes tarnaujam VISĄ apimančiai Meilei, Vieniui. Mes atėjome pakilti. Kilkime tyroj Šviesoj, Atjautoj, Priėmime. Priimkime tai, kas ateina iš Aukščiau ir leiskime tai pajausti kitiems esantiems šalia, be žmogiškųjų apribojimų.Mes pamatėm ir paleidom, atsisveikinom su kontrole, …

Skaityti daugiau »

Kai tau širdis dainuoja begalybę ir jausmą, atneštą iš Dieviškos Būties, ir visa tai tau dovanoja, apkabina ir sušildo šnabždėdama: ,,Ar tu prisimeni, apie ką visa tai?“Tuomet jauti,- širdis suvirpa, atliepdama: ,,Tai aš Esu. Aš tai Esu – ši begalinė meilė, džiaugsmas, grožis ir tyrumas, visa apimanti šviesa“.Kaip dieviškumas, išdalinęs savo spindesį, pasėjęs mūsų širdyse, …

Skaityti daugiau »

Gulėjau terasoje ant pilvo, nuoga ir kūnu ir dvasia, ir kaip driežiukas mėgavausi saulės kaitra. Žemiška šviesa šildė kūną, o mintys plaukiojo – tai atėjo, tai išėjo, nesustodamos ir neužsilaikydamos manyje.  Aha, tai štai kaip! Mylimas, dabar suprantu, kaip tu jauteisi… Ach, kaip gaila, kad anuomet nemokėjau, negalėjau suprast… Norėčiau atsiprašyti, bet nebegaliu. Mano širdis …

Skaityti daugiau »

Neklausiu, kodėl … ten? Atsiduodu vedimui ir einu, nes kviečia… Jaučiu, kaip laukia… Sielos akimis regiu kelią, kuriuo esu vedama…Atsiduodu… Pasitikiu ir, dėkingumu apkabindama, einu į ten, kur aš esu aš. Į ten, kur esu kviečiama.

Mama, lenkiuosi dievybei. Ačiū. Dėkoju. Tyliu. Esu rami. Mama, pasauly tiek daug dievybių. Eisiu pasivaikščioti ten, kur jas rasiu. Ir visada rasiu. Kiekvieną kartą vis kitokias. Lenksiuosi. Išreikšiu dėkingumą. Stovėsiu ir jų didybėje visada rasiu aukštesnę prasmę. Viskas amžina. Viskas yra daugiau, nei aš tuo metu, tada, prieš tai suvokiau. Mama, bet dabar irgi žinau, …

Skaityti daugiau »

Lietaus lašai barbena į stogą. Kiekvienas lašas skaidosi į amžinybę. Esu palaiminta tai priimti ir tai girdėti. Kiekvienas mano dabartinis momentas skaidosi į pasirinkimo galimybes. Esu TARP. –Su pasitikėjimu eiti,- aš vis primenu sau. –Lašai, palaiminkite mano buvimą,- aidi mano balsas. –Nestabdyk vaivorykštės!,– taškėdami perlieja mane lašai. Priimu. Aš vėl priimu viską. Sugeriu ir atspindžiu. …

Skaityti daugiau »

Dabar sakau, nes esu visiškai įsitikinusi. Gražiausia dalis žmoguje – ŠIRDIS. Šioje vietoje, kai ištariu tai,- aš su tuo susilieju. Anksčiau sakydavau, kad – akys, bet dabar… Tai kita dimensija… Visiškai. Niekas negali prilygti širdies tūriui, kai ji kupina MEILĖS. Kas tada nutinka su akimis? Jos prisipildo meile. Akys paklūsta širdžiai. Ir tada… Jau neatsispirsi. …

Skaityti daugiau »

Jeigu šiandien būtum atėjęs. Žadėjai. Jeigu šiandien būtum pajautęs. Norėjai. Jeigu šiandien būtum nebijojęs. Tikėjai. Šššš…. Nors žinau, kad viename iš pasaulių visomis tomis mažomis akimirkomis mes jau buvome susitikę, bet fizinėje realybėje tai nenutiko. Kaip dabar matoma žvaigždė nebeegzistuoja, taip ir materijoje įvykio šiuo metu jau nebėra. Tą akimirką, kai žadėjai, norėjai ir tikėjai, …

Skaityti daugiau »

O jeigu leistum sau daryti taip, kaip širdis jaučia: paleidžiant, negalvojant apie galutinį tikslą, siekiamybę? Tuomet leidi sau tiesiog būti… Būti ramybe, pasitikėjimu ir meile,- Viską priimančią, viską apimančią Meile.

Shopping Cart