All posts filed under: Sesių dienoraščiai

Mūsų spontaniški pasidalijimai, kasdienybės akimirkos – „perlai”.

Su kokiu jausmu pasitinki rytą… Kiek lengvumo tavoje dienoje… Kokiu jausmu pradedi ir pabaigi darbus… Kiek meilės apima tavoji akimirka… Ką jauti, žvelgdamas į šalia esantį… Jausmas kasdienybėje leidžia tau pamatyti kiek esi atviras, laisvas, nuolankus, mylintis… Ir taip stebi, jauti, regi vidiniu žvilgsniu, susitinki, apkabini, pasveikini ir paleidi, kas ne tavo, dėkodamas, kad tai buvo, kad pasirodė.  Kaip viskas paprasta, o kartu ir užslėpta… O visgi paprasta…  Lengvumu, priėmimu, dėkingumu pasitinku akimirkas, kurios yra dėl manęs. 

Sulig nuskridusiais erdvėlaiviais mes atsisveikinam su ego formom, su mažumos jausmu, su noru padaryti pagal vieno planą, padaryti tobulai. Mes tarnaujam VISĄ apimančiai Meilei, Vieniui. Mes atėjome pakilti. Kilkime tyroj Šviesoj, Atjautoj, Priėmime. Priimkime tai, kas ateina iš Aukščiau ir leiskime tai pajausti kitiems esantiems šalia, be žmogiškųjų apribojimų.Mes pamatėm ir paleidom, atsisveikinom su kontrole, mažumos jausmu, nutylėjimu. Mes nebegrįžtame atgal. Mes su begaline Meile gerbiame tai, kas esame ir kiekvieną akimirką renkamės tarnystę Dieviškumui. Aš renkuosi čia ir dabar Dieviškąją Šviesą, atvirumą, tiesos išsakymą, kito energijos pagerbimą, priėmimą, LAISVĘ. Sesės, kokie jūsų pasirinkimai? Atverkime erdvę su begaline pagarba ir meile viena kitai išsakyti SAVO ŠIRDIES TIESĄ.

Kai tau širdis dainuoja begalybę ir jausmą, atneštą iš Dieviškos Būties, ir visa tai tau dovanoja, apkabina ir sušildo šnabždėdama: ,,Ar tu prisimeni, apie ką visa tai?”Tuomet jauti,- širdis suvirpa, atliepdama: ,,Tai aš Esu. Aš tai Esu – ši begalinė meilė, džiaugsmas, grožis ir tyrumas, visa apimanti šviesa”.Kaip dieviškumas, išdalinęs savo spindesį, pasėjęs mūsų širdyse, taip mūsų širdys plaka, spindi ir alsuoja šiuo Dieviškumu visiems aplink. Ar tu jauti taip pat, jog esam tam, kad begalinį meilės jausmą, spindinčią skaisčią tyrą širdies šviesą išskleistume ir padalintume visiems aplink? Atnešdami ramybę, džiaugsmą ir tyrumą į ši Visatos grožį – Žemę…

Gulėjau terasoje ant pilvo, nuoga ir kūnu ir dvasia, ir kaip driežiukas mėgavausi saulės kaitra. Žemiška šviesa šildė kūną, o mintys plaukiojo – tai atėjo, tai išėjo, nesustodamos ir neužsilaikydamos manyje.  Aha, tai štai kaip! Mylimas, dabar suprantu, kaip tu jauteisi… Ach, kaip gaila, kad anuomet nemokėjau, negalėjau suprast… Norėčiau atsiprašyti, bet nebegaliu. Mano širdis tavosios nebepasiekia, o ištarti žodžiai telieka žodžiais, kuriuos supranti iš savo buvimo taško… Bet vistiek, atleisk man, kad tuomet nesupratau. Nebegaliu nieko pakeisti. Dabar suprantu, nes pati patiriu tokius jausmus. Ir ačiū Visatai ir žmogui šalia, kurie suteikė man galimybę tai pajusti ir suprasti. Taip, skauda. Aš dėkoju, priimu, bet dabar noriu prisiimti atsakomybę už savo jausmus. Jie mano ir tik mano. Dėkoju. Aš jaučiu pilnai tavo dėmesį, meilę, rūpestį. Tai mano vidiniai jausmai ir mano būsenos ir visa yra gausoje manyje, kad ir kokia yra išorinė situacija. Aš tiesiog esu laisva jausti gausą. Taip. Būtent. Negalima norėti ir Visatos prašyti, kad kiti žmonės elgtųsi su mumis pagal mūsų poreikius. Tai nėra teisinga,- tai ego išraiška. Esame visi lygūs ir …

Neklausiu, kodėl … ten? Atsiduodu vedimui ir einu, nes kviečia… Jaučiu, kaip laukia… Sielos akimis regiu kelią, kuriuo esu vedama…Atsiduodu… Pasitikiu ir, dėkingumu apkabindama, einu į ten, kur aš esu aš. Į ten, kur esu kviečiama.

Mama, lenkiuosi dievybei. Ačiū. Dėkoju. Tyliu. Esu rami. Mama, pasauly tiek daug dievybių. Eisiu pasivaikščioti ten, kur jas rasiu. Ir visada rasiu. Kiekvieną kartą vis kitokias. Lenksiuosi. Išreikšiu dėkingumą. Stovėsiu ir jų didybėje visada rasiu aukštesnę prasmę. Viskas amžina. Viskas yra daugiau, nei aš tuo metu, tada, prieš tai suvokiau. Mama, bet dabar irgi žinau, kad kiekvieną dieną vaikštau ant tavęs. Mama, aš vaikštau dėkingumu. Jis neišsiamamas. Mama, ačiū. Tai daugiau, nei aš kada suvoksiu, bet visada jaučiau ir jausiu.

Lietaus lašai barbena į stogą. Kiekvienas lašas skaidosi į amžinybę. Esu palaiminta tai priimti ir tai girdėti. Kiekvienas mano dabartinis momentas skaidosi į pasirinkimo galimybes. Esu TARP. –Su pasitikėjimu eiti,- aš vis primenu sau. –Lašai, palaiminkite mano buvimą,- aidi mano balsas. –Nestabdyk vaivorykštės!,– taškėdami perlieja mane lašai. Priimu. Aš vėl priimu viską. Sugeriu ir atspindžiu. Pilnaties šviesoje aktyvuoju šiuos procesus. Esu pasiruošusi dar didesnei šviesai. Nestabdau savo vaivorykščių. Mano šviesa. Šviesa manyje. Aš esu šviesa. Šviesos šoka vaivorykšte.

Dabar sakau, nes esu visiškai įsitikinusi. Gražiausia dalis žmoguje – ŠIRDIS. Šioje vietoje, kai ištariu tai,- aš su tuo susilieju. Anksčiau sakydavau, kad – akys, bet dabar… Tai kita dimensija… Visiškai. Niekas negali prilygti širdies tūriui, kai ji kupina MEILĖS. Kas tada nutinka su akimis? Jos prisipildo meile. Akys paklūsta širdžiai. Ir tada… Jau neatsispirsi. Silpnybė geroms širdims išsivystys. Bet tam aš visai nesipriešinu. Tai gražiausia dalis žmoguje. O dabar aš pradėsiu apkabinti ir tikrinsiu. Bet iš tiesų gerą širdį galima pajausti ir kitomis formomis. Pažvelk į akis. Ką kalbės lūpos? Ar žodžiai seks paskui veiksmus? Jie bus darnoje? Ar visuma tave šildys? Tu šypsosies? Jausies saugi? Norėsi apkabinti? Ko lauki? Sakyk – TAIP!

Jeigu šiandien būtum atėjęs. Žadėjai. Jeigu šiandien būtum pajautęs. Norėjai. Jeigu šiandien būtum nebijojęs. Tikėjai. Šššš…. Nors žinau, kad viename iš pasaulių visomis tomis mažomis akimirkomis mes jau buvome susitikę, bet fizinėje realybėje tai nenutiko. Kaip dabar matoma žvaigždė nebeegzistuoja, taip ir materijoje įvykio šiuo metu jau nebėra. Tą akimirką, kai žadėjai, norėjai ir tikėjai, tu mane pasiekei… Nėra nei laimės, nei nelaimės. Yra tik ta akimirka. Vieniems suvokiama, kitiems ne. Taip ir tas susitikimas man įvyko. Mano moteriška esybė buvo pamaloninta tavo troškimu su manimi būti ir mane pagerbti. Tai moteriška, neišsemiama esencija: Traukianti ir niekada nesibaigianti. Visada kitokia. Visada reikalinga. Visada duodanti, dovanojanti, svaiginanti. SUSITIKIMAS SU JA VISADA ĮVYKSTA.