Sesių dienoraščiai

Mūsų spontaniški pasidalijimai, kasdienybės akimirkos – „perlai“.

Išlaisvinantis Mylinčios Aš Esu Būties glėbys

Stebiu… Atpažįstu žaidėją, kuris visą gyvenimą jautėsi lyg stovintis ant scenos ir vaidinantis tam tikras roles, gaudydamas žiūrovų žvilgsnius ir aplodismentus, visada siekiantis pripažinimo ir gausių aplodismentų… Jam visada atrodydavo, kad yra stebimas ir matomas. Todėl kiekvienas jo veiksmas turėdavo būti apgalvotas, sugalvotas, kaip jis turi būti suvaidintas. Kuomet jis atsitraukdavo nuo žmonių srauto, likdavo …

Išlaisvinantis Mylinčios Aš Esu Būties glėbys Skaityti daugiau »

Sielos dienoraštis

Veidai gali būti pamiršti, tačiau ne sielos, su kuriomis susitinkam. Jos – nepamirštamos… Visada širdyje joms bus rami vieta… AŠ TIKIU, kad šiame gyvenime mes vieni kitiems šviečiam šviesos ŠVYTURIU. AŠ TIKIU, kad tamsiausiose gyvenimo įdubose mes išTRAUKIAM vieni kitus iš sudužusio pasaulio prieblandos. Aš Tikiu… „Pasaulyje, kuriame daugelis nešioja kaukę, privilegija yra matyti kitą „Už“ viso …

Sielos dienoraštis Skaityti daugiau »

Moterie,

Aš tave myliu. Tu gyveni manyje. Tu esi mano dalis. Tu mane mokai jausti, būti švelnia. Tu mane įkvepi ir laisvini. Tu daliniesi neaprėpiama savo meile ir dovanoji gyvybę. Nežinau, kiek kartų jau gimiau… Per dažnai pamirštu… Atgimstu. Gimstu. Gimdau Save. Tave. Moterį. 2017 03 08

Pokalbis su Aukštesniuoju Aš per 2020 02 02 portalą

Išmaišyta laike. Sulaikė tave kažkur. Tu pati net nežinai kur ir kiek. Pagulėki tu dar truputį. Pagulėki. Išsklaidyki, kas jau išėjo. Jie išėjo, jų nebėra. Ir tau reikia paleisti. Tai miršta. Miršta pamažu. Tu to nepasigesi. Tau tai atitarnavo. Vienaragiai džiaugiasi, nes greit galėsi juos matyti. (Ir aš nelabai suprantu iš kur tie vienaragiai atsirado)* …

Pokalbis su Aukštesniuoju Aš per 2020 02 02 portalą Skaityti daugiau »

Aš stoviu čia. Priešais tave. Pažiūrėki į mano akis. Ši vieta yra laikina, bet aš čia dar pabūsiu. Kurį laiką dar keisiu vietas, nes aš teku, o vanduo nestovi. Kaip ir mano siela turi daug vietų, daug namų ir nepriklauso laikui. Ar žiūrėdamas man į akis tai matai?

Girdžiu lengvą, tylų rožių žiedais dvelkiantį garsą. Užuodžiu, jaučiu, susilieju. Aš esu… Kvėpuoju širdies gelmėje, atrandu visą Visatos didybę ir grožį. Kur tu buvai, miela…? Aš tavęs laukiu taip seniai Ateit apkabinti… Ar regi praeities tolį, dvelksmą?… Pamojuok, išlydėk dėkingumu. Purpurinis grožis tavoje krūtineje, tu sugrįžti namo, kur taip tyra ir šviesu. Ar jauti?… Tu …

Skaityti daugiau »

,,Jeigu rasi akmenuką su skylute, per skylutę, esančią akmenėlyje, žiūrėk į saulę ir sugalvok norą“,- taip man kartą pasakė sutikta nepažįstamoji, vardu Regina…Tą kartą mes atskirai mėgavomės buvimu prie jūros. Širdys pajuto, žvilgsniai susitiko… Tokia mūsų pirma pažintis man padovanojo daug atsakymų ir norą surasti akmenėlį su skylute. Šį norą pasiunčiau į Visatą, paprašiau jūros …

Skaityti daugiau »

Žmogui

Nepaisant kuo aš tikiuIr nepaisant kuo tu tiki,Mes gyvename savo gyvenimus.Nepaisant kur aš esuIr nepaisant kur tu esi,Mes vaikštome ant šitos Žemės.Nepaisant kada tu gyveniIr nepaisant kada aš –Mes abu kvėpavome tuo pačiu oru.Nepaisant kur aš esuIr nepaisant kur tu esi,Aš tave ir Tu mane kažkada mylėjai.Ir dabar galiu sakyti esamuoju laiku – myli/myliu,Nes tiek …

Žmogui Skaityti daugiau »

Shopping Cart