Tai toks neįprastas meilės romanas
Aš myliu kažką, bet čia nieko nėra –
Baltas debesis ir tuščia kėdė.
Tai visada buvo ir visada bus.

Baltas debesis, balta gulbė
Balta šviesa už anapus tolių.
Baltas debesis, balta gulbė
Balta šviesa už anapus tolių tolybių

Dabar aš padedu savo gyvenimą ant tavo gydančių rankų.
Aukoju savo meilę, nereikalaujant nieko.
Pasitikėdama kažkuo, ko nesuprantu,
Aš paleidžiu ir plaukiu tėkmėje laisvai su:

Baltu debesiu, balta gulbe
Balta šviesa už anapus tolių.
Baltu debesiu, balta gulbe
Balta šviesa už anapus tolių tolybių,

Kaip tu dėkoji vandenynui?
Kaip tu dėkoji vėjui?
Kaip aš dėkoju Tau…?

Baltas debesie, balta gulbe
Balta šviesa, už anapus tolių.
Baltas debesie, balta gulbe
Balta šviesa, už anapus tolių tolybių …

(Deva Premal and Miten with Manose: White Cloud, White Swan)