Author: Viktorija Sanaha

Būti gimusia Vandene

VANDENIO AMŽIUS. Šį savo gyvenimą gyvenu jau 33-čius metus ir mano patirtis kaip VANDENĖS dabar itin keičiasi. Tai, kuo aš dalinsiuosi, yra tik mano asmeninė pajauta pagal dabartinį mano sąmonės lygmenį. Šiame įraše kalbu apie manyje esančius „vandeniškus” bruožus., su kuriais noriu jus supažindinti. Taip, kaip jaučiu. Plaukiame su manimi! Beveik didžiają dalį savo gyvenimo būti Vandene nebuvo kažkas tokio. Atvikščiai. Dažniausiai būdavau keista ir nepritapusi bei lyginama su savo tėčiu Vandeniu, kai reikėdavo lyginti ne apie gerus dalykus. Kaip mėgstanti laisvę ir egoistė. O tėtis atvirkščiai. Jis mane dėl to mylėjo (savotiškai) ir laikė sava, nes dažniausiai tik Vandenis gali suprasti Vandenį. Na, tam tikrus elementus, kurie kitų akimis atrodo visai kitaip. Jaučiu ateitį. Tam tikras ateities tendencijas. Mano būtis beveik niekada nėra apie DABAR. Tas jausmas, kad tu esi koja į priekį. Dėl to studijuodama jausdavau madą ir dizainerius, kurie kurs tai, kas bus reikalinga/madinga ateityje. Tai tikrai labai įdomi savybė, bet kita vertus, aš mažai esu dabartyje. Manyje laikas susimaišęs. Tai įdomus jausmas būti tarp ateities ir dabarties. Pamenu, kad kartais pokalbyje …

Tikra ar netikra?

Published by Viktorija Sanaha

Šiandien labai daug kas pereina ONLINE. Mes bendraujame taip. Dažnai net sutinkame žmones taip. Ne visiems tai yra įprasta. Kartais mes perdegame. Norime atsitraukti, nes pradeda viskas atrodyti netikra. Nesutikau to žmogaus. Aš jo nežinau. Kas dabar yra tikra? Tik tai, kas mane supa? Ką galiu matyti ir paliesti? Kam galiu gyvai labas pasakyti ir apkabinti? Naujoji Era pradės mus intensyviau mokyti, kas yra už to, ką gali pamatyti. Ar Kūrėjas yra netikras, net jei jo nematai? Jo galbūt niekada ir nesutiksi, bet visada gali bendrauti. Ar tai, ką jauti, yra netikra? Mes pradėsime įjungti savo gebėjimus jausti per atstumą. Jeigu tu bendrauji su nepažįstamu žmogumi ar tai netikra? Kažkokia energija jus suvedė. Nesvarbu, kad nesutikai gyvai. Bet sutikai internete- naujojo amžiaus tinkle. Ar tai netikra? Galėjo būti daug galimybių tam neįvykti, bet tu sutikai. Nuo bendravimo Jūsų energijos pradeda jungtis. Gali jausti kitą. Ir tai yra tikrai tikra. Tai atveria net daugiau nei atvertu ta realybė, kurią matai aplink. Ji praplečia tavo pažinimo ribas. Žmonės pradeda lankytis vienas kito mintyse. Pradeda formuotis ryšys. Ir …

Raganų anūkės

Published by Viktorija Sanaha

Kiek kartų savo gyvenime buvote pavadinta/-as sektos nariu? Aš keletą kartų ir visus kartus tai buvo iš mano giminės pusės, tų karminių ryšių, kurių negalėjau pakeisti. Labai stiprus buvo paskutinis kartas. Per močiutės laidotuves jos paprašyta atlikau AVE MARIA giesmę. Pagiedojusi atsiklaupiau ir visu kūnu nusilenkiau, padėkodama jai, jos moteriškai prigimčiai, kurios dėka mes visi ten buvę atėjome į šią Žemę… Jos (močiutės) sūnų buvau apkaltinta sektininke… Jiems mano nusilenkimas jų mamai pasirodė ne krikščioniškas. Ir tai manyje sukėlė panašius jausmus, kokius esu patyrusi ne viename iš savo gyvenimų, kai būdavau apkaltinta RAGANA dėl žinojimo daugiau, elgimosi ne pagal nustatytas „normas” ir galiausiai sudeginta ant laužo ar dar kitaip prieš tai nužudoma. Esu mačiusi kaip viename iš gyvenimų per mano galvą buvo pervertas baslys… Ir tai vėl buvo iškelta.. Šiame laikmetyje, kur jau viskas verčiasi aukštyn kojomis ir kur DABAR tie, kurie buvo deginami ir persekiojami, stos į savo vietas kaip pavyzdys visuomenei. Mano viduje užvirė… Susilaikiau dėl močiutės atminimo, bet kelias dienas po to ir dar šiandien mintyse sukasi žodžiai jiems. Taip norisi pasakyti …

Aš <- Vyrai -> Močiutė

Published by Viktorija Sanaha

Mano kelionė su vyrais ir vyriškumu toliau tęsiasi. Rodos, jau tiek atidirbta, programų paleista, DNR aktyvuota… Santykiai su tėčiu buvo sutvarkyti iki tiek, kad net tėtis išėjo iš šio gyvenimo. Paskutiniai santykiai, rodės, nešė savyje labai stiprią pamoką- atsisveikinimą su karminiais santykiais… Dabartiniai laikai yra tokie, kad nereikia turėti ilgų santykių. Kai susitinka du sąmoningi žmonės, jie gali labai greitai perduoti vienas kitam tai, kas turi būti perduota. Yra įmanomas gilus ir trumpas, bet nepamirštamas prisilietimas vienas kito gyvenime. Ar jaučiate laiko greitintuvą, kuriame mes dabar esame? Kai mano gyvenime prisistato vyras (arba, aš mėgstu sakyti, kad visata man pristato), stebiu sąmoningai ką savo vibraciniu dažniu pritraukiau. Kokią žinutę man neša. Ar lengvėja susitikimai? Ir pasakysiu Jums atvirai, kai jau galvoju, kad stipriau būti nebegali, man būna pristatomas dar kosmiškesnis variantas. Padėkoju visatai. Vidinis vaikas šoka. Mokausi priimti, stebėti. Matau Juos oriai ir su pagarba. Kiekvienas yra nuostabus Kūrinys/Kūrėjas. Per kiekvieną iš jų mokausi pagerbti vyriškumą, kuris mano įrašytose programose buvo ganėtinai sutryptas. Ir po tėtės mirties į mano gyvenimą ateina vyrai, kuriuos gerbiu. Ir …

Išsipildžiusi svajonė

Published by Viktorija Sanaha

DANGUS buvo ir yra mano atgaiva. DANGŲ pamačiau busdama, kai gyvenau Londone ir eidavau centrinėmis miesto gatvėmis tarp daugybės skubančių ir, rodos, tokių vienišų žmonių, kurie paskendę materijoje. Niekada nepamiršiu to momento, kai pakėliau akis į dangų ir pamačiau, kad yra DANGUS. Aš eidama galiu matyti dangų! Tas dangus mane nuvedė į jogą ir tada prasidėjo mano jau kelis metus trunkantis grįžimas į save, į savo šaknis, į sielos pasireiškimą, į džiaugsmą gyventi tuo, kas esi. Pamenu, jau prieš šešis metus, taip norėjau nutapyti DANGŲ, bet aš taip ir tarsi neatradau tam laiko, progos ir galimybės. Prieš miegą matydavau, kaip fotografuosiu DANGAUS PAVEIKSLUS danguje, gamtoje visuose metų laikuose.Na, ir tos mano ilgesingos vizijos išsipildė praėjus šešiems metams.Ir kodėl reikėjo tiek laukti? Na, turėjo ateiti tinkamas laikas… Anksčiau daug keliaudavau, o kai gyvendavau Lietuvoje būdavau paskendusi darbuose, nelabai turėdavau ir vietos tam, erdvės. Reikėjo tų 2020-ųjų, kai situacijos pačios pradėjo viską versti ir „statyti” žmones į tikrasias jų vietas: mane pargražino iš kelionės neplanuotai namo, neplanuotai atsirado vieta, kurią galiu vadinti namai, neplanuotai atėjo karantinas, kai …

Visi, kurie vaikšto Žeme

Published by Viktorija Sanaha

Visi, kurie vaikšto Žeme, prisimena. Tu esi čia. Tu esi čia ir dabar. Ir DABAR jau plečiasi. DABAR jau jaučiasi turtingiau, daugiau, labiau sujungta. Ir ateini į ryšį ir apsijungimą su viskuo: Magija, sudėtingumu, meile, ugnimi, aistra, džiaugsmu. Viskas nušvinta į vienybę. Tu esi pasaulis, prikeliantis visas formas ir spalvas. Prisimink gerumą, atjautą. Būk čia meilei. Tu leidi save pertvarkyti šiai patirčiai. Yra tiek daug prisiminti. Ši daina gimė 2015-tais metais kaip dalis didesnės žinutės. Tai nėra tik daina. Tai – aktyvacija, transmisija, šamaniška patirtis. Muzika turtinga egzotiniais garsais, unikaliais instrumentais ir gentinėmis giesmėmis, kurios tobulai persipina su autoriaus vokaline žinute. Ši daina klausytoją nukelia į senovinę, belaikę erdvę, kuri žadina Sielą čia ir dabar jausmui. Man ši daina įkūnija pabudimą. Tai tik viena paprasta frazė, bet joje telpa tiek daug. Ir tai yra frazė, kuri tave lydi, kai tu nubundi. Visi, kas vaikštote Žeme, prisiminkite. Prisiminkite, kas Jūs esate. Prisiminkite, iš kur Jūs atėjote. Prisiminkite savo tikrąją prigimtį. Lee Harris – dainos kūrėjas, atlikėjas, prodiuseris Šią dainą taip pat rasite mūsų sukurtame grojaraštyje su …

Apie stiprybę

Published by Viktorija Sanaha

Stiprūs žmonės krenta, bet jie ten nepasilieka. Stiprūs žmonės palūžta, bet jie nepasilieka sulūžę. Jie surenka save atgal ir grįžta stipresni. Stiprūs žmonės nėra ypatingi, jie – nepaliaujantys. Stiprūs žmonės nori pasiduoti, bet jie to nedaro. Stiprūs žmonės neišvengia iššūkių. Jie stiprūs – būtent dėl jų. Ši sąvoka suprantama kiekvieno labai skirtingai. Vieniems aš atrodau labai silpna, o kitiems – stipri. Kartais aš nenorėdavau girdėti šio apibūdinimo, nes tai man asocijuodavosi su sunkiu gyvenimu ir nuolatiniais išbandymais, smūgiais, nesėkmėmis, atstūmimais. Ir ypač moteriai, kuriai dažniausiai tekdavo būti vienai ir sugebėti padaryti viską be vyriškos paramos šalia. Pavargdavau. Tikiu, kad skaitant šiuos žodžius yra didelis rezonansas kiekvienai moteriai. Kai mano suvokimas apie stiprią moterį pradėjo keistis, pradėjau leisti sau moteriškėti, nes buvau pavargusi būti stipri. Sutikau vyrą, kuris įsiminė ir susižavėjo manimi būtent kaip stipria moterimi. Jis manęs paklausė sutikęs po keleto metų: – Taip, jaučiu tavyje daug moteriškumo, bet kur dingo tavo stiprybė? – Kur dingo mano stiprybė? Tu tikrai manęs to klausi? Nejaugi jos nematai? Ji dabar visai kitokia…,- Pagalvojau aš mintyse, nes tuo …

Poema Kylančiai Moteriai

Published by Viktorija Sanaha

Kiekvieną kartą, kai moteris pasitraukia iš santykių, kurie gesina jos ugnį,Ji yra vedanti .Kiekvieną kartą, kai moteris sako NE, kai tai nėra patogu padaryti,Ji yra vedanti. Kiekvieną kartą, kai moteris sulėtėja, kai visi jai sako daryti daugiau,Ji yra vedanti.Kiekvieną kartą, kai moteris klausosi savo intuicijos ir elgiasi pagal ją,Ji yra vedanti.Kiekvieną kartą, kai moteris priima sprendimą, kuris tarnauja jos geresnei gerovei,Ji yra vedanti. Kiekvieną kartą, kai darai tai, kas yra geriausia tau, net kai sunku, skausminga ir net jei reiškia vėl pradėti viską iš naujo,Tu esi vedanti. Būk galinga, Sese, kilk, kai tik turi progą.Kiekvieną kartą, kai save pagerbi, tu vedi visas moteris savo bendruomenėje.Moteris, kurios stebi ir laukia ženklų ar įkvėpimo šaltinio, kad galėtų palikti, pradėti iš naujo, pagimdyti naują svajonę, sulaužyti modelį, pasakyti, kad „GANA, AŠ ESU VERTA!” Tai, ką tu darai, yra svarbu. Kai tu tai įtvirtini, tu sukuri gyvą pavyzdį.Kai tu kyli, tu sukuri gyvą pavyzdį. Tai tavo atsakomybė ir mintys padaryti abu šiuos veiksmus savo gyvenime.Tai mūsų atsakomybė kilti kartu.Viena kitai parodyti, kad yra saugu sekti tuo, kuo tavo širdis …

Giminės linija

Published by Viktorija Sanaha

Kai aš šoku ant spiralėspereidama šias apeigassu cikliškumo išmintimiir mamos krauju, kuris man suteikė gyvybę, Besilaukdama dukrosšiuose atraminiuose kauluosenubėgant vandenimsaš atrandu save iš naujo gimstant. Pagerbiu savo giminės liniją. Atlikėja: Maria Stark Watch this video on YouTube Šią dainą taip pat rasite mūsų sukurtame grojaraštyje su kitomis jau publikuotomis dainomis čia.

Čerokų genties rytinė malda

Published by Viktorija Sanaha

Ši daina buvo dainuojama tik amerikos indėnų Čerokų genties moterų kaip dalis rytinės maldos, atsistojus tiesiai priešais kyliančią saulę, sutinkant naują dieną… Ji padeda susilygiuoti su natūraliais gamtos ritmais, kas taip pat padeda išlaikyti harmoniją tavyje visos dienos metu. Kiekviena tauta turėdavo savo maldos formas bei dainas. Indėnų kultūra yra žinoma didžiule pagarba gamtai ir visa jos esmė alsuoja jos išmintimi. Tai tarsi kalba, kuri tavyje pažadina tą laukinį Didžios Dvasios jausmą, kuris yra gyvas kiekviename, tarsi gamta kviestų. Pažadinki tai susiliedama/-as su autentiškais žodžiais, kurie tavo lūpose perteikia unikalias tos kultūros vibracijas. „Atsikelk anksti ryte, sušlapink savo veidą šaltu vandeniu ir pasiūlyk savo maldą Saulei su širdyje augančiu jausmu. Kūrinija prasideda tavyje.„ Indėnų išmintis „Kiekvieną rytą tu turi pagalvoti apie kylančią saulę. Ji yra Didžioji Dvasia, gyvenimo kilmė ir išminties šaltinis. Kaip ir ji, tu turi žinoti gimimą ir nuosmukį prieš vėl pradedant šviesti.” Indėnų išmintis „Mokykis stebėti, gamta tau parodo kaip sugrįžti vėl į gyvenimą.” Indėnų išmintis We n’ de ya hoWe n’ de ya ho We n’ de ya,We n’ de …