Viktorija

„Kiek kartų mes sėdėjome ratu aplink šį laužą, su malda ant savo lūpų? Kiek kartų mes ėjome prie vandens krašto padėkoti už šias dovanas? Ir mes vėl pakilsime, mes vėl pakilsime. Mano žmonės vėl pakils. Mes pakilsime. Tiek daug kartų žiūrėjau anapus vandenyno, galvodamas, kam visa tai? Tiek daug kartų kėliau savo rankas į dangų, meldžiau daugiau. Čia nėra laiko ir, visgi, galiausiai viskas bus atkurta pilnatvėje, mano draugai. Aleliuja, Aleliuja, Aleliuja…” ~ Uluwatu. Kelkis, pakilk, Sese ♡.

Nieko nerasta. Pabandykite pasinaudoti paieška.

Shopping Cart