Author: Deivės Palikimas

HAVAJIETIŠKA MALDA HO’OPONOPONO

Ho’oponopono yra šventas gabalėlis iš havajietiškos filosofijos Huna. Huna yra senovinės pirmykščių havajiečių gydymo ir dvasinis šamanizmas, kurio dėmesys yra sutelktas į įgalinimą, energijos, dvasingumo ir metafizinių gydomųjų galių padidinimą. Ho’oponopono reiškia ,,padaryti teisingai”. Tai yra mantra ir gydymo praktika, kuri kyla natūraliai iš pačios Žemės. Mantra, kurią mes naudojame praktikuoti Ho’oponopono yra: Aš atsiprašauPrašau atleisk manAš tave myliuAčiū tau “Dieviškas Kūrėjau, Tėve, Motina, kaip Vienas… Jei aš, mano šeima, giminės ir protėviai įžeidėme tave, tavo šeimą, gimines ir protėvius mintimis, darbais, poelgiais ir veiksmais nuo mūsų sukūrimo pradžios iki dabar, mes prašome tavo atleidimo… Leisk tai išvalyti, išgryninti, paleisti; nukirsk visus negatyvius prisiminimus, blokus, energijas ir vibracijas ir perdirbk šias nenorimas energijas į tyrą šviesą… Ir tai yra padaryta.” Praktikuoti Ho’oponopono reiškia praktikuoti Atleidimą. Aiškiai nusakyk savo intenciją prieš pradėdama/ -as savo praktiką: susitelk į kažką savo gyvenimą, kam yra reikalingas išvalymas ir atleidimas arba gali paprašyti energiją eiti ten, kur ji labiausiai yra reikalinga tą akimirką. Pradėk kartodama/-as mantrą: “Aš atsiprašau, Prašau atleisk man, Aš tave myliu, Ačiū tau”, taip ilgai, kiek tau …

Dviejų sielų šokis besąlygiškos meilės link…

Mes kaip sielos per daugybę gyvenimų ir laiko juostų, susitikdami daugybę žmonių, išgyvename ir patiriame įvairiausias žmogiškasias patirtis. Pasirinkdami šeimas (biologines ir sielos), darbus ir pačias įvairiausias situacijas, patirdami skirtingų emocijų ir išgyvenimų. Kai kurie santykiai ir susidūrę keliai būna nuostabūs, motyvuojantys ir įkvepiantys, galintys tęstis metų metus arba tęsiasi tik tam tikrą ar trumpą laiko etapą ir ne visos patirtys atsitinka toli gražu ne taip, kaip mes norėtume. Ir ypač, kai tai nutinka romantiniuose, porų santykiuose, apie kuriuos visi pasvajoja ar įsivaizduoja, skaudūs momentai ar išsiskyrimai, apie šiuos santykius ne visada yra paprasta prabilti garsiai net ir sau. Juk yra buvę ir tau galbūt, kad norisi užversti šį puslapį kuo greičiau, norisi ištrinti nuotraukas ir susirašinėjimus, kad to neprisiminti, o tos gražiosios akimirkos ir prisiminimai tampa migloti… Dėl ko atsitinka taip, kaip atsitinka? Gi, atsitiktinumais mes jau seniai nebetikime… Ar tikrai skausmingų santykių patirtys yra, kad žeistų mūsų vidų, ar nusiviltume ir prarastume tikėjimą savimi, kitu žmogumi ar netgi viskuo? Bet galbūt tu giliai kažkur tiki ir jauti, kad yra mums parengtas dieviškasis planas, …

Apie širdžių ryšį, draugystę… Apie amžiaus ir amžinybės suvokimus…

-Ar gali įsivaizduoti, kad aš turiu štai tokią jauną draugę?, – apkabindama mane žvilgsniu, džiaugsmingai taria 80-metė Rugilė (vardas pakeistas) savo vienmetei giminaitei, pas kurią atvykome į svečius.– Nelabai…, – atvirai šypteli svetingoji moteris.– Keista, neįprasta, taip?, – paklausiu ir sulaukiu patvirtinančio žvilgsnio. Bet kas gali apibrėžti draugystės statusą? Kas pasakė, kad draugai turi būti panašaus amžiaus? Imame klausti viena kitos, viena kitą šypsena palydėdamos… Juk širdies ryšys, bendrystės jausmas mus apjungia ir priartina vienus prie kitų. Ir amžius tam įtakos neturi. Šiltai ir vieningai patvirtiname šią tiesą pačios sau, jausdamos šios akimirkos dėkingumą. Mudviejų su 80-mete drauge Rugile ryšys užgimė prieš daugiau negu metus. Kuomet man kaip savanorei, ,,Sidabrinės linijos” atstovės pasiūlė Rugilę kaip pašnekovę.Įprastai mes, savanoriai, esam senoliams kaip gydančios, išklausančios ,,ausys”, turime pokalbius su senoliais telefonu, kurie plečia ir augina jų socialinį gyvenimą. Man ši patirtis, visai kitokia, negu turėjau prieš tai… Nuo pirmojo pokalbio abipusiai jaučiam artimą ryšį ir tiesiog savanoriaujame viena kitai. Gyvenimo jėga taip srauniai tekanti per šią moterį. Spindesys, džiaugsmas, pozityvumas, išmintis atsispindi jos akyse. Rugilei virš 80 …

Ištikimybė savosios sielos giesmei

Visais laikais išmintis kalbėjo ir kalba žmogiškojomis lūpomis… Visais laikais buvo Žemės budintojų, šviesnešių, atnešančių gyvą, meilės ir išminties, žodį žmonijai. Kūrėjo kalba – meilė. Išmintis liejasi kasdien per žmogiškąjį pradą, per kiekvieną iš mūsų. Tik kiek esame laisvi nuo to, kas sulaiko išjausti, išgirsti ir suvokti tai? Gyvas žodis atkeliauja ir paliečia tinkamu metu ir laiku… Gali išgirsti tik kartą ir lyg blyksniu širdyje įsižiebia vidinis žinojimas, atgarsis širdies balso, tiesos atpažinimas… Jis jaučiamas širdies gelmėje, kai tuo metu protas neturi paaiškinimų. Įvyksta praplėstas suvokimas, prisiminimas. O kartais ,,gyvą žodį” gali girdėti šimtmečių šimtmečiais, kol tai paliečia gelmę, kol žodis tampa gyvu pajautimu, suvokimu, prisiminimu. Iki to nusimetinėji tuos sluoksnius, dėl kurių negali atpažinti širdies skambesio dainos. Mūsų tiek daug esančių čia Žemėje… Ir tiek daug tiesų sutinkame, tiek daug tiesų atkeliaujančių iš žmogiškųjų lūpų… Tarp tiek daug galimi įvairūs takeliai… Ir visi takeliai yra gerbiami ir priimami. Nes klystkelio nėra. Yra patirtis, kuri priimama su pagarba ir meile, visa kam, kas yra aplink mus, visa, ką girdime, matome ir patiriame. Kiekvieno iš mūsų …

Išlaisvinantis Mylinčios Aš Esu Būties glėbys

Stebiu… Atpažįstu žaidėją, kuris visą gyvenimą jautėsi lyg stovintis ant scenos ir vaidinantis tam tikras roles, gaudydamas žiūrovų žvilgsnius ir aplodismentus, visada siekiantis pripažinimo ir gausių aplodismentų… Jam visada atrodydavo, kad yra stebimas ir matomas. Todėl kiekvienas jo veiksmas turėdavo būti apgalvotas, sugalvotas, kaip jis turi būti suvaidintas. Kuomet jis atsitraukdavo nuo žmonių srauto, likdavo vienas pats, jausdavosi kaip nulipęs nuo scenos… Padėjęs roles į šoną, ilsisi, sugrįžęs vidun. Kelionė… Žmonių srautas… Stebiu vidiniu žvilgsniu, kuomet ,,aktorius” įsitempia, neramumas užplūsta ir jis jau besiimąs savosios rolės… Įkvepiu širdies erdvėje, vidiniu žvilgsniu mylinčiai prieinu prie aktoriaus. Matau, tai – ji… Švelniai paimu jos ranką, kita ranka švelniai pakeliu jos nuleistą veidą: – Ar nepavargai, mieloji, ant šios scenos…? Suspindi jos akyse ašaros, imu glostyti drėgnus jos skruostus: – Gal jau pakaks, mylima? Ji ilgėsingu žvilgsniu paklausia: – Kaip? Kaip iš to išeiti? – Tiesiog leisk… Leisk man tave apkabinti, leisk prisiliesti supratingumu, leisk sau atsipalaiduoti šiame mylinčiame glėbyje, širdies erdvėje. Akyse sužiba paskutinį kartą dar baimės, abejonių atspindžiai, bet ilgesingas namų jausmas pakviečia ir ji atsiduoda …

Mantra – sakralus garsas

Garso ir vibracijos galia yra viena iš stipriausių ryšių, jungiančių skirtingų pomėgių, kultūrų žmones. Ši energija geba apjungti ir suharmonizuoti mus ir visas dalelytes mūsų visatos. Mes esame susieti kartu su muzika, kuri jungia mus kartu per visus laikmečius ir per visą žemę ir kosmosą. Tardami ar dainuodami sakralius garsus, mes galime atrasti ir pajausti jėgą, vienijančią mus visus. Mantra – šventas žodis Mantra, kilusi iš jogių ir Indijos Vedų tradicijų, yra sanskrito žodžių junginys, kurioje yra apimta ir talpinama aukštesnė sąvoka ir tobulos vibracijos. Mantrų garsai ir skiemenys yra perduoti per daugybę šventų senovinių tradicijų ir laikmečių. Mantrų tekstai yra struktūrizuoti ir reikalauja tam tikros tvarkos. Vedų mantros gali būti atskiri garsai, žodžiai ir sakiniai. Mantros kiekvienas garsas turi ypatingą reikšmę, vibraciją ir vietą visatos centre. Jogių ir Vedų mantros yra perduotos sanskrito kalba ir šia kalba jos yra atliekamos. Visi Vedų pirmieji tekstai yra parašyti sanskrito kalba, viena iš seniausių kalbų. Ji yra laikoma pasaulietine, dvasine kalba. Kad suprastume mantrų reikšmę, jos yra išverčiamos ir interpretuojamos bei paaiškinomas kitomis kalbomis. Suprantant mantrų reikšmę, …

Sakralios Moteriškumo ir Vyriškumo/Mėnulio ir Saulės energijų jungtys

Galbūt esate girdėję, kad kiekvieno iš mūsų vidinė Esatis, dvasia susideda iš dviejų – vyriškosios ir moteriškosios – energijų? Dvasinėse kelionėse dauguma iš mūsų paliečia temos, tokios kaip vyriškumas ir moteriškumas mumyse, sielos dvynių ryšiai ar keliam klausimus, kas iš tiesų yra dieviškasis vyriškumas ir dieviškasis moteriškumas. Kol tiek daug yra pasakojama apie sielos dvynių šventąsias sąjungas ar dieviškųjų porų santykių susitikimus, mitologija mums pateikia Dieviškojo derinio įvaizdį – Dievo ir Deivės Šventąją Sąjungą. Pirmiausia mums yra svarbu sukurti balansą, dieviškąją pusiausvyrą savyje. kad gyventume vienybės, džiaugsmo ir laisvės išraiškoje santykyje su savimi. Yin ir Yang vaidmenys ir funkcijos Jeigu žiurėtume į moteriškumą ir vyriškumą tik kaip į seksualinių lyčių skirtumą, suvokimai gali būti ribojantys. Tiek moterys, tiek vyrai savyje turi moteriškąją ir vyriškąją energijas (kaip Yin ir Yang elementus) – priimančią (arba juslią) ir veikiančią (arba kuriančią). Yin ir Yang, moteriškoji ir vyriškoji energijos apsijungia dviem skirtingais būdais, atnešdamos kūrybą, užpildančią išorinį pasaulį. Kai Yin energijoje yra moteriškasis Yin ir vyriškasis Yin pradmuo, taip pat ir Yang susideda iš moteriškojo Yang ir vyriškojo Yang …

Lunita

Lunita, nakties karaliene,Lunita, mano sielos sese,Tavo šviesa, tavo aiškumas, tavo vibracija, tavo harmonija, tavo tyla, tavo meilė. Galingoji Lunita, Dangaus karaliene, aš atiduodu tau savo širdį.Dangaus karaliene, mano gyvenimo drauge, mano sielos draugeTu švieti pasauliui, tavo glėbyje pasaulis dainuoja.Tavo šviesa pasauliui šviečia galingai,Galingoji Lunita, galingoji senole,Šokant su Visata, dainuok savo šypsenaiŠokant su Visata ir savo šviesoje visada laiminga ( Danit ,,Lunita”; Lunita – mėnulis (iš ispanų k.) Watch this video on YouTube Šią dainą taip pat rasite mūsų sukurtame grojaraštyje su kitomis jau publikuotomis dainomis čia.

Baltas debesis, balta gulbė

Tai toks neįprastas meilės romanasAš myliu kažką, bet čia nieko nėra – Baltas debesis ir tuščia kėdė.Tai visada buvo ir visada bus. Baltas debesis, balta gulbėBalta šviesa už anapus tolių.Baltas debesis, balta gulbėBalta šviesa už anapus tolių tolybių Dabar aš padedu savo gyvenimą ant tavo gydančių rankų.Aukoju savo meilę, nereikalaujant nieko.Pasitikėdama kažkuo, ko nesuprantu,Aš paleidžiu ir plaukiu tėkmėje laisvai su: Baltu debesiu, balta gulbeBalta šviesa už anapus tolių.Baltu debesiu, balta gulbeBalta šviesa už anapus tolių tolybių, Kaip tu dėkoji vandenynui?Kaip tu dėkoji vėjui?Kaip aš dėkoju Tau…? Baltas debesie, balta gulbeBalta šviesa, už anapus tolių.Baltas debesie, balta gulbeBalta šviesa, už anapus tolių tolybių …   (Deva Premal and Miten with Manose: White Cloud, White Swan) Watch this video on YouTube Šią dainą taip pat rasite mūsų sukurtame grojaraštyje su kitomis jau publikuotomis dainomis čia.

Savipagalbos gidas – dovana Tau

Kaip tu dabar jautiesi? Taip, gali skirti akimirką pasitikrinti, aš palauksiu… Galbūt gali akimirkai atnešti savo dėmesį į savo kūną. Be teisimo, be jausmo pakeisti, tiesiog pastebėk, kas vyksta dabar ir čia. Pastebėk savo kvėpavimą. Kaip tavo kvėpavimas gali sukurti daugiau erdvės tavo viduje? Kūnas yra ypač jautrus ir protingas instrumentas, nuolat priimantis ir atsiliepiantis į informacijos srautus, vidinius ir išorinius balsus. Kūnas yra užprogramuotas klestėti. Kai aptinka problemą, jis instinktyviai pajungia vidines pajėgas, kad surastų sprendimą. Išleidžia streso hormonus, kas mus įgalina susitelkti į pavojų, imtis veiksmo ir išspręsti problemą, o tuomet susireguliuoja atgal į sveiką, atsipalaidavusią būseną. Taip kūnas nori funkcionuoti. Tačiau šiandien, kai akis į akį susiduriame su mūsų vartotojiškų įpročių pasekmėmis, stebime mūsų žalą Motinai Žemei ir mūsų pačių Kūnui. Yra sąrašas moksliškai nustatytų fizinių ir nefizinių ženklų, kuriuos mes galime stebėti, kurie rodo apie savipriežiūros būtinybę. Mes turime būti pakankamai sąmoningi, kad užtikrintai tai darytume, kad gerai jaustumėmės. Pavyzdžiui, vienas iš ženklų yra jaudinimasis, nežinojimas ko griebtis, šokinėjimas nuo vieno prie kito. Tai yra signalas mums suprasti, kad mes turime nuraminti …