Mylintys Santykiai
comments 8

Aš <- Vyrai -> Močiutė

Mano kelionė su vyrais ir vyriškumu toliau tęsiasi. Rodos, jau tiek atidirbta, programų paleista, DNR aktyvuota… Santykiai su tėčiu buvo sutvarkyti iki tiek, kad net tėtis išėjo iš šio gyvenimo. Paskutiniai santykiai, rodės, nešė savyje labai stiprią pamoką- atsisveikinimą su karminiais santykiais…

Dabartiniai laikai yra tokie, kad nereikia turėti ilgų santykių. Kai susitinka du sąmoningi žmonės, jie gali labai greitai perduoti vienas kitam tai, kas turi būti perduota. Yra įmanomas gilus ir trumpas, bet nepamirštamas prisilietimas vienas kito gyvenime. Ar jaučiate laiko greitintuvą, kuriame mes dabar esame?

Kai mano gyvenime prisistato vyras (arba, aš mėgstu sakyti, kad visata man pristato), stebiu sąmoningai ką savo vibraciniu dažniu pritraukiau. Kokią žinutę man neša. Ar lengvėja susitikimai? Ir pasakysiu Jums atvirai, kai jau galvoju, kad stipriau būti nebegali, man būna pristatomas dar kosmiškesnis variantas. Padėkoju visatai. Vidinis vaikas šoka. Mokausi priimti, stebėti.

Matau Juos oriai ir su pagarba. Kiekvienas yra nuostabus Kūrinys/Kūrėjas. Per kiekvieną iš jų mokausi pagerbti vyriškumą, kuris mano įrašytose programose buvo ganėtinai sutryptas. Ir po tėtės mirties į mano gyvenimą ateina vyrai, kuriuos gerbiu. Ir tai nebūtinai romantiniai santykiai. Tai ryšiai, kurie yra gilesni ir didesni nei šis gyvenimas su daug pagarbos ir linkėjimo vienas kitam pačios didžiausios laimės bei priminimo, kad TU ESI VERTA/-AS PAČIO GERIAUSIO IR NELEISK NIEKAM ELGTIS SU TAVIMI MAŽIAU NEI TAI.

Mano istorija su vyru, dėl kurio gimė šis pasakojimas, yra kaip ORAS. Jis ir aš buvome lengvi kaip oras. Mes labai daug juokėmės. Jis buvo viskas ir niekas. Gilus ir matantis pasąmoniniu lygmeniu. Žmogus, kuris keliais sakiniais įrėžė man giliai, kad nei vienas žmogus nenori būti matomas kaip istorijų rinkinys. Kiekviena diena yra kurianti. Mes visi esame daugiau nei visos istorijos, kuriose mes dalyvavome, arba kurias apie mus kuria kiti.

Pajausk mane.,- buvo jo troškimas.,- Ne istorijas apie mane.

Nekurki santykių. Būk dabartyje. Manyje jis nuo susitikimo matė visas savo buvusias. Jaučiau, kad paskutiosios dar nėra iki galo nėra paleidęs.

-Aš nebūsiu pakaitalu,- tariau jam.

Jis suprato, kad aš teisi. Negaliu padėti. Tai turi būti padaryta pačio Jo.

Vieną dieną mūsų pokalbis išsirutuliojo netikėtai iki santykių. Jis manęs paklausė:

-Ar pavyko kada sukurti santykius, kurie nevestų į širdgėlą?,-paklausė Jis.

-Turi dabar progą eksperimentuoti neįeidama į tą ratą.,- parašė Jis.

Ir tą naktį labai greitai ir spontaniškai paprašė atsisveikinti visam laikui pridurdamas:

– Visas širdgėlas užbaigiam: new soul (ang.vert. nauja siela), new love (ang.vert. nauja meilė), new life (ang.vert. naujas gyvenimas). Iš naujo viską kaip kūdikis. Atsisveikinu su visais santykiais, kurie čia mane norėjo pasivyti.

Atvirai pasakius, tą naktį buvau tokiame mini šoke. Mano žmogiškasis aspektas nesuprato kas ką tik įvyko, bet žinojau, kad Aukštesnysis Aš puikiai žino, kas čia vyksta ir netrukus man perduos atsakymą.

Visų pirma, nors tai prisiminiau vėliau, bet noriu nuo to pradėti, yra tokia labai stipri tantrinė praktika, kai dviese įkūnydamas tam tikrus vaidmenis gali labai stipriai nusiimti tai, kas nereikalinga. Šiuo atveju, Jis pasirinko mane kaip gyvą subjektą, įkūjinantį visus savo buvusius santykius ir atsisveikinęs su manimi, tokiu būdu užbaigė visus savo senus santykių modelius labai stipriai visatai tai užakcentuodamas, kad visam laikui, ir prašydamas manęs, kad ir aš, kaip jo visi buvę santykiai, atsisveikinčiau su juo. Taip pat tai buvo ir man adekvačiai. Mes abu tai padarėme. Bet mano atveju tai buvo daugiau…

Vis klausiau savęs, kodėl mano energijoje yra vis dar juntamas skausmas, kur yra to šaknys, kas dar nenudirbta? Ir tą pačią dieną sužinojau, kad močiutė serga dešinės krūties limfmazgės vėžiu. Pažengusi stadija, kai jau nebelabai galima ką padaryti..Gulėjo ligoninėje nuo covid-19 ir gydytojai patarė morališkai ruoštis laidotuvėms… Lankiau ją pro langą iš lauko. Visata buvo dosni bent taip pamatyti močiutę. Pajaučiau, kad tą naktį turiu nerti į meditaciją ir padirbėti su močiutės Aukštesniuoju Aš. Tai buvo labai stipri mudviejų kelionė. Ji nuvedė prie HO’OPONOPONO atleidimo meditacijos: aš atsiprašau, prašau atleisk man, aš tave myliu, ačiū tau. Mano Aukštesnysis Aš susikibęs su močiutės Aukštesniuoju Aš kartu, mes kartu kartojome šią atleidimo meditaciją močiutės vyrams, kuriems ji visą gyvenimą laikė pyktį: savo tėčiui (mano proseneliui) ir savo vyrui (mano seneliui). Aš seniai žinojau, kad močiutė labai pyko ant savo vyro. Ir jau keletą metų jos prašiau jam atleisti, bent prieš mirštant. O ji nuolat kartodavo, kad negali… Taip ir atsirado vėžys…. Bet per meditaciją močiutės Aukštesnysis Aš pagaliau buvo pasiruošęs tai padaryti, man net ašaros nuriedėjo.. Ir tą akimirką supratau, kad aš ne tik padedu močiutei, aš vaduoju ir save nuo to pykčio ir skausmo su vyrais bei visas ateinančias kartas. Va, čia buvo raktas. Ir rodos, tu pats nevisada vienas gali išspręsti programas. Kai kurios yra itin giliai įsišaknijusios, kad reikia ieškoti pradinių taškų ir raktų.

Pradėki nuo savęs. Taip sako daugelis. Taip, tai yra tiesa. Bet kartais vien tavęs neužtenka, reikia daugiau įtrauktųjų. Toks buvo ir mano atvejis. Iki jo ėjau du metus.

Viršuje. Aš 19-likos, močiutė 18-likos. Apačioje. Mudvi 2006 metais.

Močiutei būnant ligoninei paskambinau ir priminiau, ką ji turi padaryti dar kol gyva. Ji žinojo, stojo tyla. Ir vieną dieną kalbant telefonu ji pasakė, kad atleido tiek vyrui, tiek tėčiui…Suprato, kad tai jau nebe taip reikšminga. Grįžusi iš ligoninės močiutė pasakojo pati mano mamai, kad matė mane prie savęs dirbančią su energijomis ir ją gydančią (aš tą dariau kiekvieną vakarą nuo tos meditacijos iki pat šiolei) ir dar jai rodydavau, kad ji yra daugiau nei kūnas, kad išgyventų kitaip skausmą (ligoninėje kankinosi skausmuose, kol nepradėjo leisti narkotinių medžiagų). Ją ragindavau kilti, kilti, lengvėti. Na, ir pasirodo, kad močiutė tuo metu ir pakildavo. Sakė, jog kelis kartus matė save iš viršaus gulinčią. Kai tik sužinojau, jog ji atleido, žinojau, kad ji jau pasiruošusi išeiti.. Ir tiesą pasakius, tai gali būti ir šiąnakt ar labai artimu metu.

Bet ji jau pasiruošusi. Dabar kenčia didelius fizinius skausmas. Gana jau to skausmo šiame jos gyvenime.

Taip, tai vėl labai asmeniška mano istorija. Bet žinote, kiekvieną kartą, kai kažką tokio artimo ir intymaus parašau, aš išsilaisvinu. Taip, tai mano istorija, apie mane, bet aš nesu tik ši istorija. Aš esu daug daugiau. ir kiekvienos gilios ir tikros istorijos yra labai gydančios. Galbūt ji jus labai palies arba gausite jums taip reikiamą žinią, ženklą, suvokimą.

Mes visi esame susiję. Esame vieni dėl kitų.

Ši mano istorija yra apie tai, už tai, kad mes išsilaisvintume iš karminių santykių skausmo, pykčio ir žaidimų, kurie mus tik klampina giliau į vienas kito kaltinimo, savinimosi liūną, atimdami gaivališką gyvybinę energiją, kurią kartu sujungę ir naudodami pagal dievišką prigimtį galime sukurti gėrio ir meilės imperijas.

Tai istorija apie kelionė link to, link to išsilaisvinimo. Dideliame dėkingume kiekvienam įtrauktajam.

Myliu tave močiute, Genovaite Danute. IŠSILAISVINAME.

Filed under: Mylintys Santykiai

by

Sveika, Mieloji, tu ką tik perskaitei tai, ką rašo šios raidės iš mano gyvenimo, apie mano gyvenimą. Dalinuosi, nes kaip mes kvėpuojame vienu oru, taip ir širdimis liečiamės kalbėdamos dažnai apie labai panašius dalykus. Aš esu tavo draugė, kuri be rašymo, fotografavimo, tapymo dar labai myli gamtą, mėgsta šokti ir dainuoti. Džiaugiuosi susitikusi su tavimi ♡

8 Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *