Sesių dienoraščiai
Leave a comment

Apie 3 Meksikoje sutiktus šamanus

Per mėnesį, kol esu Meksikoje sutikau tris šamanus. Ryšys su gamta čia toks įprastas, kad prie pietų stalo yra visiškai nenuostabu kalbėtis apie dvasias ir, kad visa realybė yra ne kas kita, o kūrėjo žaidimas ir patirtis skirtingose formose. Žinau, kad gamtos medicina kartais turi neigiamą atspalvį. Skamba kaip priklausomybė, sunkios energijos, piktos dvasios, agregorai ir kas tik nori. Aš manau, kad praplėsti sąmonę yra daugybę būdų ir kelių. Žmonės jaučia aukštesnę galią, todėl sugalvojo milijoną ir vieną ritualą, maldą, meditaciją, mantras, ekstatinį šokį, augalų nuovirus ir jogos pozas. Parašė Bibliją, koraną, Indiškus šventraščius. Net hieroglifais užrašė ant piramidžių, kaip komunikuoti su Dievu. Palenkėje, džiunglėse prie laužo, skambant beždžionių klyksmams, paėmiau į rankas žaislinę karūną ir paklausiau šamano Santjago.

– Jei viskas yra tik mūsų sugalvotos istorijos ir vaizdiniai, kas mes iš tiesų esame. Mes vis kuriame ir gyvename tuos vaizdinius, bet kas lieka be jų.

– ŠVIESA. Lieka begalinė šviesa.

Pietaudama su kitu šamanu Carlos, kuriam 74 metai ir jis visą gyvenimą pašventęs bendravimui su dvasiomis, paklausiau:

– O kada baigiasi mūsų istorijos?

– Jos nesibaigia. Mes esame begaliniame gyvenimo žaidime. Mes net turime iliuziją apie iliuzijas. Tačiau net tai – netikra. Tikra yra tik tai, kas vyksta dabar. Ką jauti dabar per kūną ir sielą. Jei sugebi padaryti erdvę ir ištrūkti iš minčių spąstų, tuomet tiesiog būni vienyje su gyvenimu. Jis vyksta per tave.

Vakar sėdėdama prie vandenyno ir žarstydama smėlį delnuose, kuris man priminė bėgantį laiką, paklausiau trečio šamano Nyu, atvykusio iš švento Peru slėnio:

– Jei mes esam realybės kūrėjai, per kuriuos vyksta gyvenimas, kodėl taip dažnai kenčiame nuo to, ką sukūrėme?

– Kenčia ego, tuo tarpu siela juokiasi. Ji viską mato iš visatos perspektyvos. Mato mus savo kartojamose istorijose. Net nore kentėti. Bet jei tu išgirstum savo sielą ir suprastum, kodėl esi ten, kur esi, tu dėkotum, tiesiog už viską nuolat dėkotum!

Su meile, Laura iš Meksikos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *