Liečiuosi prie tavęs švelniu širdies žvilgsniu, jautriu minties prisilietimu, o kartais tyliais žodžiais…

Ar tu džiugus, ar pasimetęs, nedrąsus ar neryžtingas.

Sugrįšk į ten, kur visada buvai, esi dabar ir būsi.

Ir leiski būti šioj Tyroj erdvėj – širdies Gelmėj. Priimtas, suprastas ir apkabintas. 

Jaučiu Tave… Dėkoju Tau, kad sugrįžai.

Dėkoju Tau, kad leidi sau tiesiog čia Būti…

Būk mylimas ir priimtas savęs paties. Tik tai, kas tu ESI ir apkabinti gali.

Tyrosios Meilės glėbyje tu atrandi ramybę, šilumą, pasitikėjimą.

Ar dar tiki, kad kur kitur gali ieškoti priėmimo?

Ne išorė pripildo mus tyru spindėjimu…

Bet Dieviškumas, atverdamas širdies duris, apkabina mus tyra dangaus šviesa.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Shopping Cart