Month: vasario 2021

Mūsų vyrai

Published by Svečias

Mūsų proseneliai, seneliai, tėčiai, broliai, mylimieji, sūnūs, sūnėnai, draugai, dėdės, pusbroliai… Mūsų vyrai turėjo būti stiprūs, mūsų vyrai mirė karuose, mūsų vyrai mirė neišsakytuose žodžiuose, nutylėtuose siaubo istorijose, jausmuose, alkoholyje, baimėje būti nužudytiems, sudaužytiems kitų pirmiems, jie mirė viduje matydami, kokį skausmą jų agresija, jų destrukcija suteikia artimiesiems ir net nenumanydami, ką su tuo daryti, jie mirė savo viduje negalėdami jausti savo kūno, savo seksualumo, savo talentų, negalėdami jų išreikšti…  Mūsų vyrai nepakėlę didžiulio skausmo patys traukėsi iš gyvenimo. Mūsų vyrai mirė viduje atskirti nuo savo pačių sakralumo. Kad ir kokia buvo jų istorija, ji turėjo prasmę ir vertę aplinkinių gyvenimuose. Nėra nieko šioje žemėje, kas galėtų sulaikyti mūsų meilę jiems. Beribę, gilią, įkvepiančią meilę jiems,pasitikėjimą jų šviesa, jų esme. Atidaryti savo širdis visų pirma sau, atskleisti savo paslaptis, savo jausmus ten, kur tai bus išgirsta, ir tada išgirsti jų istorijas, išreikšti savo dėkingumą, atsiprašyti už aroganciją, teisuoliškumą, nuvertinimą ir užvis labiausiai išreikšti meilę, tyrą, tikrą meilę, ne tą, kurią rodo filmuose. Tą meilę, kuri labai ilgai laukė, kol vėl galės sugrįžti į mūsų širdį, …

Laiminimo galia

Published by Ramunė

Laiminimas yra stipri galia. Apie tai teko skaityti ne kartą. Pirmiausia apie laiminimo galią prieš kelis metus perskaičiau vienoje iš Louise L. Hay knygų. Autorė patarė, jei jautiesi įstrigęs, dirbi nemėgstamą darbą ir nežinai kaip iš viso to išeiti, pirmiausia pradėk laiminti. Laiminti darbo vietą, bendradarbius, vadovą, darbo stalą, kompiuterį ir pan. Taip, tikrai tam pritariu, vietoje skendimo nepasitenkinime, skundimosi, apkalbinėjimo ir t.t., tiesiog pradėti laiminti, nes ne tik, kad pakeisi vidinę būseną, bet ir atversi duris teigiamiems pokyčiams.    Kita laiminimo galia – apsauga. Laiminti galima tiek savo artimuosius, tiek savo namus, gyvūnėlius, kaimynus, miestą, giminę… ir visą pasaulį. Tai didžiulė apsauga. Laiminkime kasdien savo artimuosius, į mokyklą išeinančius vaikus, į darbus išeinančius savo mylimuosius… Ar prašykime Dievo apsaugos ir palaiminimo. Teko skaityti, kad, jei tėvai laimina savo vaiką, nors jį peikia visas pasaulis, tėvai sukuria jam didžiulę apsaugą. Patariama išjautus, išbuvus, meile apglėbus sunkias, slegiančias emocijas prieš paleidžiant palaiminti. Laiminimas mano kasdienybėje yra giliai įsišaknijęs ir tapęs kaip malda. Net nepajutau kaip tai prigijo. Dažnai tai darau ir intuityviai, pagal pajautimą. Ypatingai šiuo metu …

Būti gimusia Vandene

Published by Viktorija Sanaha

VANDENIO AMŽIUS. Šį savo gyvenimą gyvenu jau 33-čius metus ir mano patirtis kaip VANDENĖS dabar itin keičiasi. Tai, kuo aš dalinsiuosi, yra tik mano asmeninė pajauta pagal dabartinį mano sąmonės lygmenį. Šiame įraše kalbu apie manyje esančius „vandeniškus” bruožus., su kuriais noriu jus supažindinti. Taip, kaip jaučiu. Plaukiame su manimi! Beveik didžiają dalį savo gyvenimo būti Vandene nebuvo kažkas tokio. Atvikščiai. Dažniausiai būdavau keista ir nepritapusi bei lyginama su savo tėčiu Vandeniu, kai reikėdavo lyginti ne apie gerus dalykus. Kaip mėgstanti laisvę ir egoistė. O tėtis atvirkščiai. Jis mane dėl to mylėjo (savotiškai) ir laikė sava, nes dažniausiai tik Vandenis gali suprasti Vandenį. Na, tam tikrus elementus, kurie kitų akimis atrodo visai kitaip. Jaučiu ateitį. Tam tikras ateities tendencijas. Mano būtis beveik niekada nėra apie DABAR. Tas jausmas, kad tu esi koja į priekį. Dėl to studijuodama jausdavau madą ir dizainerius, kurie kurs tai, kas bus reikalinga/madinga ateityje. Tai tikrai labai įdomi savybė, bet kita vertus, aš mažai esu dabartyje. Manyje laikas susimaišęs. Tai įdomus jausmas būti tarp ateities ir dabarties. Pamenu, kad kartais pokalbyje …

Tikra ar netikra?

Published by Viktorija Sanaha

Šiandien labai daug kas pereina ONLINE. Mes bendraujame taip. Dažnai net sutinkame žmones taip. Ne visiems tai yra įprasta. Kartais mes perdegame. Norime atsitraukti, nes pradeda viskas atrodyti netikra. Nesutikau to žmogaus. Aš jo nežinau. Kas dabar yra tikra? Tik tai, kas mane supa? Ką galiu matyti ir paliesti? Kam galiu gyvai labas pasakyti ir apkabinti? Naujoji Era pradės mus intensyviau mokyti, kas yra už to, ką gali pamatyti. Ar Kūrėjas yra netikras, net jei jo nematai? Jo galbūt niekada ir nesutiksi, bet visada gali bendrauti. Ar tai, ką jauti, yra netikra? Mes pradėsime įjungti savo gebėjimus jausti per atstumą. Jeigu tu bendrauji su nepažįstamu žmogumi ar tai netikra? Kažkokia energija jus suvedė. Nesvarbu, kad nesutikai gyvai. Bet sutikai internete- naujojo amžiaus tinkle. Ar tai netikra? Galėjo būti daug galimybių tam neįvykti, bet tu sutikai. Nuo bendravimo Jūsų energijos pradeda jungtis. Gali jausti kitą. Ir tai yra tikrai tikra. Tai atveria net daugiau nei atvertu ta realybė, kurią matai aplink. Ji praplečia tavo pažinimo ribas. Žmonės pradeda lankytis vienas kito mintyse. Pradeda formuotis ryšys. Ir …

Apie 3 Meksikoje sutiktus šamanus

Published by Laura

Per mėnesį, kol esu Meksikoje sutikau tris šamanus. Ryšys su gamta čia toks įprastas, kad prie pietų stalo yra visiškai nenuostabu kalbėtis apie dvasias ir, kad visa realybė yra ne kas kita, o kūrėjo žaidimas ir patirtis skirtingose formose. Žinau, kad gamtos medicina kartais turi neigiamą atspalvį. Skamba kaip priklausomybė, sunkios energijos, piktos dvasios, agregorai ir kas tik nori. Aš manau, kad praplėsti sąmonę yra daugybę būdų ir kelių. Žmonės jaučia aukštesnę galią, todėl sugalvojo milijoną ir vieną ritualą, maldą, meditaciją, mantras, ekstatinį šokį, augalų nuovirus ir jogos pozas. Parašė Bibliją, koraną, Indiškus šventraščius. Net hieroglifais užrašė ant piramidžių, kaip komunikuoti su Dievu. Palenkėje, džiunglėse prie laužo, skambant beždžionių klyksmams, paėmiau į rankas žaislinę karūną ir paklausiau šamano Santjago. – Jei viskas yra tik mūsų sugalvotos istorijos ir vaizdiniai, kas mes iš tiesų esame. Mes vis kuriame ir gyvename tuos vaizdinius, bet kas lieka be jų. – ŠVIESA. Lieka begalinė šviesa. Pietaudama su kitu šamanu Carlos, kuriam 74 metai ir jis visą gyvenimą pašventęs bendravimui su dvasiomis, paklausiau: – O kada baigiasi mūsų istorijos? – …

Konceptų apmąstymai

Published by Laura

Kartais mane apima jausmas, kad gyvename konceptų ir apibrėžimų pasaulyje. Norime išsiaiškinti ar šis žmogus sielos dvynys, o gal karminis ryšys, o gal tikrasis gyvenimo vyras? Užuot paprasčiausiai jį mylėję. Arba toksiškus santykius vadinę toksiškai, bandome suteikti jiems egzaltuotą prasmę. Užuot paklausę ar iš tiesų esame laimingi? Ar šis žmogus linki mums gero? Ar jaučiamės saugiai. Kūnas juk seniai tai žino ir rodo ženklais. Jei nutinka kažkas blogo, pradedame kapstytis po praėjusius gyvenimus ir analizuoti pasąmonę. Kaip gi aš visa tai sukūriau? Juk aš esu toks galingas, valdau visą pasaulį, kitus žmones, jų jausmus ir net vagies elgesį, kuris ką tik iš kišenės ištraukė mobilųjį. O gal dalykai nutinka, nes tiesiog jie nutinka? Dažniausiai dėl to, kad mums būtų geriau.Dar labai būna įdomu stebėti bandymus apibrėžti kitų žmonių vibraciją, kartais net tiesiogiai einant prieš žmoniškumą. Šitas žmogus man nepatinka, jo šviesa nepakankamai ryški ar nedieviška, todėl atstumsiu jį. Pamiršdami, kad Dievas yra tiesiog meilė. Nei daugiau nei mažiau. O kur dar prietarai apie informacijos nuskaitymą, energijos vogimą, baimę net smilkyti šalaviją ar dainuoti mantras, nes …