Year: 2020

Raganų anūkės

Kiek kartų savo gyvenime buvote pavadinta/-as sektos nariu? Aš keletą kartų ir visus kartus tai buvo iš mano giminės pusės, tų karminių ryšių, kurių negalėjau pakeisti. Labai stiprus buvo paskutinis kartas. Per močiutės laidotuves jos paprašyta atlikau AVE MARIA giesmę. Pagiedojusi atsiklaupiau ir visu kūnu nusilenkiau, padėkodama jai, jos moteriškai prigimčiai, kurios dėka mes visi ten buvę atėjome į šią Žemę… Jos (močiutės) sūnų buvau apkaltinta sektininke… Jiems mano nusilenkimas jų mamai pasirodė ne krikščioniškas. Ir tai manyje sukėlė panašius jausmus, kokius esu patyrusi ne viename iš savo gyvenimų, kai būdavau apkaltinta RAGANA dėl žinojimo daugiau, elgimosi ne pagal nustatytas „normas” ir galiausiai sudeginta ant laužo ar dar kitaip prieš tai nužudoma. Esu mačiusi kaip viename iš gyvenimų per mano galvą buvo pervertas baslys… Ir tai vėl buvo iškelta.. Šiame laikmetyje, kur jau viskas verčiasi aukštyn kojomis ir kur DABAR tie, kurie buvo deginami ir persekiojami, stos į savo vietas kaip pavyzdys visuomenei. Mano viduje užvirė… Susilaikiau dėl močiutės atminimo, bet kelias dienas po to ir dar šiandien mintyse sukasi žodžiai jiems. Taip norisi pasakyti …

Meilės laiškas sau

Nutariau sau parašyti meilės laišką. Pradėti nebuvo lengva. Už ką gi galima mane mylėti? Kad esu graži? Kad susikūriau 14 metų trukusią karjerą? Kad paskutiniuosius pusę metų buvau be jos? Kad keliavau? Kad pati sau uždirbau? Iš ko susideda meilė? Kas yra visi tie standartai nustatantys meilės vertumą? Ar šalia esančiam žmogui tikrai rūpi mano raukšlės, ar tai, kad padariau milijoninę apyvartą? Taip, galbūt jis didžiuojasi, bet ar myli už tai? Kažkada išgirdau frazę: tave myli ne todėl, kad tu graži. Tu jam graži todėl, kad tave myli. Dabar net kelis kartus parašiusi žodį ‘graži’ galvoju ar ne per akiplėšiška kalbėti pasauliui apie savo grožį? Jei taip sunku kalbėti apie grožį, kaip gi paminėti visas kitas savo savybes? Vis labiau suvokiu, kaip neįprasta man su savimi gražiai kalbėti ar girti. Tačiau jei galėjo kita moteris parašyti meilės laišką sau, galiu ir aš. Galim mes visos! Gal norėtumėt pabandyti? O štai manasis. Laura, kaip džiaugiuosi patirdama pasaulį su tavimi ir per tave. Tu visur matai grožį, nes pati esi grožis. Taip gera atsibusti su tavim ir …

Aš <- Vyrai -> Močiutė

Mano kelionė su vyrais ir vyriškumu toliau tęsiasi. Rodos, jau tiek atidirbta, programų paleista, DNR aktyvuota… Santykiai su tėčiu buvo sutvarkyti iki tiek, kad net tėtis išėjo iš šio gyvenimo. Paskutiniai santykiai, rodės, nešė savyje labai stiprią pamoką- atsisveikinimą su karminiais santykiais… Dabartiniai laikai yra tokie, kad nereikia turėti ilgų santykių. Kai susitinka du sąmoningi žmonės, jie gali labai greitai perduoti vienas kitam tai, kas turi būti perduota. Yra įmanomas gilus ir trumpas, bet nepamirštamas prisilietimas vienas kito gyvenime. Ar jaučiate laiko greitintuvą, kuriame mes dabar esame? Kai mano gyvenime prisistato vyras (arba, aš mėgstu sakyti, kad visata man pristato), stebiu sąmoningai ką savo vibraciniu dažniu pritraukiau. Kokią žinutę man neša. Ar lengvėja susitikimai? Ir pasakysiu Jums atvirai, kai jau galvoju, kad stipriau būti nebegali, man būna pristatomas dar kosmiškesnis variantas. Padėkoju visatai. Vidinis vaikas šoka. Mokausi priimti, stebėti. Matau Juos oriai ir su pagarba. Kiekvienas yra nuostabus Kūrinys/Kūrėjas. Per kiekvieną iš jų mokausi pagerbti vyriškumą, kuris mano įrašytose programose buvo ganėtinai sutryptas. Ir po tėtės mirties į mano gyvenimą ateina vyrai, kuriuos gerbiu. Ir …

Kelionė su vedliais ir paliktomis žinutėmis

Kiek sunkaus darbo turėjo atlikti mano vedliai ir kiek žinučių pasiųsti, kad aš pagaliau suvokčiau paprasčiausią tiesą. Apie ją kalba visos religijos, knygos ir bet kas, kas pamini Dievą. Tačiau aš vis sukausi savo proto labirintuose ieškodama išėjimo. Turėjau lipti viena į kalnus, turėjau keliais eiti per džiungles, turėjau karščiuoti visą naktį Indijoje, turėjau verkti valandomis, gulėdama ant grindų, turėjau patirti svajonių išsipildyma, o kitą minutę jų sudužimą. Blogiausia buvo, kad žinojimas, kaip galėjo būti persekiojo mane dar ilgai. Tačiau aš buvau kitoje laiko juostoje. Ne ten, kur gyveno svajonė. Kartais galbūt lengviau nežinoti, nei žinant gyventi toliau ir beviltiškai stengtis vėl patirti tą jausmą. Dainavau daugybėje susibūrimų, nevaldomai liejau dažus ant popieriaus, kvėpavau iš visų plaučių, nesustodama šokau, kėliausi vėlai, kėliausi anksti, skaičiau knygas. Ėmiau suprasti, kad žmonės ir žinutės man siunčiami su tikslu. Kažkas labai stengiasi perduoti man skirtą informaciją. Jei nesiklausau, priverčia išgirsti per skausmą. Kažkodėl širdis būna atviriausia, kai atsiranda plyšys. Nebent sąmoningai jos klausomės. Tiesa ir žinutė visuomet buvo ta pati. Tu esi meilė, visa kita netikra. Jei nejauti meilės, …

Išsipildžiusi svajonė

DANGUS buvo ir yra mano atgaiva. DANGŲ pamačiau busdama, kai gyvenau Londone ir eidavau centrinėmis miesto gatvėmis tarp daugybės skubančių ir, rodos, tokių vienišų žmonių, kurie paskendę materijoje. Niekada nepamiršiu to momento, kai pakėliau akis į dangų ir pamačiau, kad yra DANGUS. Aš eidama galiu matyti dangų! Tas dangus mane nuvedė į jogą ir tada prasidėjo mano jau kelis metus trunkantis grįžimas į save, į savo šaknis, į sielos pasireiškimą, į džiaugsmą gyventi tuo, kas esi. Pamenu, jau prieš šešis metus, taip norėjau nutapyti DANGŲ, bet aš taip ir tarsi neatradau tam laiko, progos ir galimybės. Prieš miegą matydavau, kaip fotografuosiu DANGAUS PAVEIKSLUS danguje, gamtoje visuose metų laikuose.Na, ir tos mano ilgesingos vizijos išsipildė praėjus šešiems metams.Ir kodėl reikėjo tiek laukti? Na, turėjo ateiti tinkamas laikas… Anksčiau daug keliaudavau, o kai gyvendavau Lietuvoje būdavau paskendusi darbuose, nelabai turėdavau ir vietos tam, erdvės. Reikėjo tų 2020-ųjų, kai situacijos pačios pradėjo viską versti ir „statyti” žmones į tikrasias jų vietas: mane pargražino iš kelionės neplanuotai namo, neplanuotai atsirado vieta, kurią galiu vadinti namai, neplanuotai atėjo karantinas, kai …

HAVAJIETIŠKA MALDA HO’OPONOPONO

Ho’oponopono yra šventas gabalėlis iš havajietiškos filosofijos Huna. Huna yra senovinės pirmykščių havajiečių gydymo ir dvasinis šamanizmas, kurio dėmesys yra sutelktas į įgalinimą, energijos, dvasingumo ir metafizinių gydomųjų galių padidinimą. Ho’oponopono reiškia ,,padaryti teisingai”. Tai yra mantra ir gydymo praktika, kuri kyla natūraliai iš pačios Žemės. Mantra, kurią mes naudojame praktikuoti Ho’oponopono yra: Aš atsiprašauPrašau atleisk manAš tave myliuAčiū tau “Dieviškas Kūrėjau, Tėve, Motina, kaip Vienas… Jei aš, mano šeima, giminės ir protėviai įžeidėme tave, tavo šeimą, gimines ir protėvius mintimis, darbais, poelgiais ir veiksmais nuo mūsų sukūrimo pradžios iki dabar, mes prašome tavo atleidimo… Leisk tai išvalyti, išgryninti, paleisti; nukirsk visus negatyvius prisiminimus, blokus, energijas ir vibracijas ir perdirbk šias nenorimas energijas į tyrą šviesą… Ir tai yra padaryta.” Praktikuoti Ho’oponopono reiškia praktikuoti Atleidimą. Aiškiai nusakyk savo intenciją prieš pradėdama/ -as savo praktiką: susitelk į kažką savo gyvenimą, kam yra reikalingas išvalymas ir atleidimas arba gali paprašyti energiją eiti ten, kur ji labiausiai yra reikalinga tą akimirką. Pradėk kartodama/-as mantrą: “Aš atsiprašau, Prašau atleisk man, Aš tave myliu, Ačiū tau”, taip ilgai, kiek tau …

Visi, kurie vaikšto Žeme

Visi, kurie vaikšto Žeme, prisimena. Tu esi čia. Tu esi čia ir dabar. Ir DABAR jau plečiasi. DABAR jau jaučiasi turtingiau, daugiau, labiau sujungta. Ir ateini į ryšį ir apsijungimą su viskuo: Magija, sudėtingumu, meile, ugnimi, aistra, džiaugsmu. Viskas nušvinta į vienybę. Tu esi pasaulis, prikeliantis visas formas ir spalvas. Prisimink gerumą, atjautą. Būk čia meilei. Tu leidi save pertvarkyti šiai patirčiai. Yra tiek daug prisiminti. Ši daina gimė 2015-tais metais kaip dalis didesnės žinutės. Tai nėra tik daina. Tai – aktyvacija, transmisija, šamaniška patirtis. Muzika turtinga egzotiniais garsais, unikaliais instrumentais ir gentinėmis giesmėmis, kurios tobulai persipina su autoriaus vokaline žinute. Ši daina klausytoją nukelia į senovinę, belaikę erdvę, kuri žadina Sielą čia ir dabar jausmui. Man ši daina įkūnija pabudimą. Tai tik viena paprasta frazė, bet joje telpa tiek daug. Ir tai yra frazė, kuri tave lydi, kai tu nubundi. Visi, kas vaikštote Žeme, prisiminkite. Prisiminkite, kas Jūs esate. Prisiminkite, iš kur Jūs atėjote. Prisiminkite savo tikrąją prigimtį. Lee Harris – dainos kūrėjas, atlikėjas, prodiuseris Šią dainą taip pat rasite mūsų sukurtame grojaraštyje su …

Apie stiprybę

Stiprūs žmonės krenta, bet jie ten nepasilieka. Stiprūs žmonės palūžta, bet jie nepasilieka sulūžę. Jie surenka save atgal ir grįžta stipresni. Stiprūs žmonės nėra ypatingi, jie – nepaliaujantys. Stiprūs žmonės nori pasiduoti, bet jie to nedaro. Stiprūs žmonės neišvengia iššūkių. Jie stiprūs – būtent dėl jų. Ši sąvoka suprantama kiekvieno labai skirtingai. Vieniems aš atrodau labai silpna, o kitiems – stipri. Kartais aš nenorėdavau girdėti šio apibūdinimo, nes tai man asocijuodavosi su sunkiu gyvenimu ir nuolatiniais išbandymais, smūgiais, nesėkmėmis, atstūmimais. Ir ypač moteriai, kuriai dažniausiai tekdavo būti vienai ir sugebėti padaryti viską be vyriškos paramos šalia. Pavargdavau. Tikiu, kad skaitant šiuos žodžius yra didelis rezonansas kiekvienai moteriai. Kai mano suvokimas apie stiprią moterį pradėjo keistis, pradėjau leisti sau moteriškėti, nes buvau pavargusi būti stipri. Sutikau vyrą, kuris įsiminė ir susižavėjo manimi būtent kaip stipria moterimi. Jis manęs paklausė sutikęs po keleto metų: – Taip, jaučiu tavyje daug moteriškumo, bet kur dingo tavo stiprybė? – Kur dingo mano stiprybė? Tu tikrai manęs to klausi? Nejaugi jos nematai? Ji dabar visai kitokia…,- Pagalvojau aš mintyse, nes tuo …

Dviejų sielų šokis besąlygiškos meilės link…

Mes kaip sielos per daugybę gyvenimų ir laiko juostų, susitikdami daugybę žmonių, išgyvename ir patiriame įvairiausias žmogiškasias patirtis. Pasirinkdami šeimas (biologines ir sielos), darbus ir pačias įvairiausias situacijas, patirdami skirtingų emocijų ir išgyvenimų. Kai kurie santykiai ir susidūrę keliai būna nuostabūs, motyvuojantys ir įkvepiantys, galintys tęstis metų metus arba tęsiasi tik tam tikrą ar trumpą laiko etapą ir ne visos patirtys atsitinka toli gražu ne taip, kaip mes norėtume. Ir ypač, kai tai nutinka romantiniuose, porų santykiuose, apie kuriuos visi pasvajoja ar įsivaizduoja, skaudūs momentai ar išsiskyrimai, apie šiuos santykius ne visada yra paprasta prabilti garsiai net ir sau. Juk yra buvę ir tau galbūt, kad norisi užversti šį puslapį kuo greičiau, norisi ištrinti nuotraukas ir susirašinėjimus, kad to neprisiminti, o tos gražiosios akimirkos ir prisiminimai tampa migloti… Dėl ko atsitinka taip, kaip atsitinka? Gi, atsitiktinumais mes jau seniai nebetikime… Ar tikrai skausmingų santykių patirtys yra, kad žeistų mūsų vidų, ar nusiviltume ir prarastume tikėjimą savimi, kitu žmogumi ar netgi viskuo? Bet galbūt tu giliai kažkur tiki ir jauti, kad yra mums parengtas dieviškasis planas, …

Mylimas Gyvenime,

ar pameni, kai prieš maždaug dvejus metus mane pakvietė į naują etapą? Prasidėjo nemigos naktys ir protu nepakeliamas skausmas, kurio seni būdai numalšinti nepadėjo, kad ir kaip stengiausi, nebegalėjau bėgti nei slėptis – visa savimi jaučiau, kad kažkas yra ne taip, tai turi keistis. Nežinomybės ir praradimo baimė, stingdanti kraują…             Analizavau. Tylos akimirkomis girdėjau tiesą. Po ilgų svarstymų bilietą nusipirkau. Meilė yra kantri, nesiderėjo, tiesiog pakvietė ir laukė. Ir štai prasidėjo mano kelionė iš proto į širdį. Pradėjau skristi, plaukti, eiti, važiuoti, melstis, medituoti, giedoti, būti, jausti pamiršusi visus savęs išdavystės įžadus, atidėjusi kasdienybės darbelius, praeities kančią ir išsvajotą išsigelbėjimą ateityje. Tik išblaivinanti akistata su dabartimi, savyje talpinanti beribį, įkvepiantį dangų, remiančią, globojančią žemę, banguojantį, raminantį vandenį, deginančią, šventą ugnį ir vėją, atnešantį pasitikėjimą nematomu, rojaus ir pragaro būsenas, viską, kas telpa tarp jų…             Kelionė praturtinanti, įdomi, toli gražu ne visuomet patogi ar maloni… Viskas prasidėjo nuo geliančios šalčiu išsiskyrimo su brangiausiu tuo metu žmogumi ir vienatvės taigos. Šis etapas, atrodė, niekada nesibaigs… Tai buvo netiesa, dabar žinau. Šiame etape pradėjau augintis stuburą. …