Month: balandžio 2019

Muzika yra universali žmonijos kalba

Muzika yra universali žmonijos kalba. Henry Wadsworth Longfellow Muzika turi ypatingą galią, gydanti ne tik mūsų kūną, bet ir sielą. Kai mes klausomės mums patinkančios muzikos, ji gali giliai mus paliesti ir nuvesti į tokią erdvę, kur visos problemos ir mintys išnyksta, ir kur mes galime susilieti su savąja Esatimi arba Aukštesniuoju Aš. Tada mes esame dabarties akimirkoje ir tokioje būsenoje, kur yra lengva perprogramuoti pasąmonę  ir pakelti savo energetiką. Klausydamiesi mums patinkančios muzikos, mes sustipriname ryšį su savimi ir su aplinka. Garso  pagalba  galima keisti rezonansą ar vibracijas fiziniame kūne – smegenyse, nervinėje sistemoje, ląstelinėje struktūroje. Taip pat garsas ar muzika daro poveikį mūsų molekulinei struktūrai – perkoduojant DNR, darbuojantis su čakromis ir keičiant vibracinius dažnius mūsų subtiliuose kūnuose. Nuo senų senovės muzika ir garsas, kaip galingas gydymo įrankis, buvo sėkmingai naudojamas žmogaus. Daugybę amžių senovinės tradicijos naudojo harmoniją kaip transformacinį įrankį. Sakrali Solfedžio muzika  buvo naudojama gydymui nuo neatmenamų laikų senovinėse  civilizacijose. Solfedžių dažnius sudaro 6-ių senovinių tonų gama. Pvz., vieni iš jų yra: universalus 432Hz dažnis ir  Meilės dažnis 528 Hz. Klausantis šių …

Pilnatvė vienatvėje

Kas yra vienatvė? Šiame straipsnyje vienatvę matau ir suvokiu kaip buvimą vienai,- be mylimo vyro šalia. Pilnatvė vienumoje. Vienuma – laikas su savimi. Ir pilnatvė toje vienatvėje. Esu moteris, kuri ėjo per savo ugnį, audrą, sausrą, potvynius ir, atrodo, visas gamtos stichijas savyje. Kelionė į save sunki, bet ryžtinga: drebančiomis kojomis, perkrautu kūnu, skausmo ašaromis plaunamu veidu… Kelionė į save jautėsi be galo ilga, be pabaigos, akimirkomis nežmoniška ir nepakeliama. Vis verkiau suklupusi ne kartą, klausiau visų, kas tik manęs klausėsi ir nesiklausė – kodėl, už ką, kur gyvenime suklydau, kad esu verta šito skausmo? Kartais atrodė – noriu pasiduoti. Nebeturiu nei jėgų, nei motyvacijos eiti toliau, ir gyventi apskritai noro nelikdavo… Prasmė nykdavo kaip šaltinis sausros horizonte. Viltis nykdavo.. O aš pasirodo niekada nebuvau viena. Su manimi visada kažkas buvo šalia,- man siunčiami Angelai. Tai būdavo ir žmonės Žemėje, ir aplinkybės, ir nauji jausmai užgimstantys širdyje. Ir vėl parkritusi keldavausi, rinkau jėgas stotis ir eiti toliau. Be galo norėjau patirti SAVE PILNĄ, susirinkti save iki paskutinio akmenuko, net mažiausios smėlio kruopelytės. Tomis akimirkomis tikėjau, kad …