Šventa Sąjunga
Paleolito ir neolito laikais Žemėje žmonės garbino Didžiąją Motiną. Tuomet įvyko pokytis nuo Deivės į Dievą ir atskyrimas dvasios ir gamtos. Su šia atskirtimi atsirado susitelkimas į priešybes, tokias, kaip gėris-blogis, vyras-moteris, šviesa-tamsa, ir t.t. Tai sukėlė atskirtį tarp mūsų. Yra skirtumas tarp to, ko mus mokė patriarchalinės religijos ir to, kas iš tikrųjų yra mūsų sielose. Mūsų augantis rūpinimasis planeta, mūsų kylantis rūpinimasis gyvenimo grožiu, harmonija, teisingumu ir vienybe yra ženklai, kad Dieviškas Moteriškumas sugrįžta į mūsų sąmonę. Mes iš naujo susijungiame su instinktyvumu, pasitikėjimu, globojimu ir priešybių sąjunga. Deivė yra Dieviškos Motinos energija, arba sąmonė, siejama su gyvenimo jėga, gimimu, maitinimu, vaisingumu, lengvu gyvenimu ir sezoniniais pokyčiais. Dieviška Motina gydo, ramina ir užjaučia. Ji turi galią sugriauti sena ir meile transformuoti mūsų išsibalansavusią patriarchalinę kultūrą. Dieviškas Moteriškumas yra nekaltoji, mylimoji, globėja, Šventasis Gralis ir Šventoji Dvasia. Ji yra garbinama ir jos yra baiminimasi. Motina Žemė mus supa ir moko. Mes iš jos mokomės gerbti Gamtos dėsnius. Trys Dieviško Moteriškumo dėsniai pagal natūralias tradicijas: Gyvenimo vienybės dėsnis – yra viena energija, viena galia; viskas …