Latest Posts

Gimdos balsas

Atėjo mano dienos. Gimda bendrauja su manim keistu būdu – per skausmą. Maudžia ir maudžia. Tas maudimas eina per smegenis… Bukina aplinkos suvokimą, traukia į save. Gerai, pakalbėkim, brangioji… Ką tu nori man papasakoti? Papasakok man, kas tau yra moteriškumas? Tyla. Tada tamsa… Skausmas. Kančia. Purvas. Šaltis. Krešulys. Drebulys. Paniekinimas ir pažeminimas. Išgyvenimas bet kokiom sąlygom. Vienintelis išsigelbėjimas – atsiriboti. Apsimesti. Nebejausti. Būti kitur…Pavargau…Noriu šilumos. Šaltis išsunkė. Sustingimas vargina. Noriu augti. Pavargau būti tuo, kas nesu. Bet aš pamiršau, kas esu…

Apkabink mane! Priglausk mane! Sušildyk mane! Suteik gyvenimą! Aš noriu gyventi! Aš noriu žydėti! Aš noriu spindėti! Skleisti meilę, atgaivą, harmoniją, ramybę, grožį, išsilaisvinimą, įkvėpimą. Nuostabi kūrėja ir išlaisvintoja. Stebuklų kūrėja. Šviesos nešėja. Ašarų šluostytoja ir guodėja. Koks nuostabus priimantis, apgaubiantis, sušildantis, nuraminantis, pripildantis meilės, tikėjimo ir vilties glėbys. Žvaigždžių vartai į laisvę, į meilę, į savo dieviškąjį ,,aš“. Tai – motinos glėbys, Motina žemė, kunkuliuojanti lava, švelni vandenyno banga. Tai – banginių daina, povandeniniai koralų sodai. Tai – besisukantys žvaigždynai virš galvos. Tai – švelni žolė, kutenanti skruostą; boružėlė, lipanti pirštų galais. Tai – saulės spinduliai, išskydę pro primerktas blakstienas; kamanės dūzgimas į motinos žemės branduolį, rytinis paukščių čiulbėjimas ir žydinčių vyšnių alėja. Tai – ugningi šokiai aplink laužą, moterų rato sutartinės, rankdarbių vakarai drauge su visom moterimis – esamomis, būsimos ir buvusiomis. Tai – Šviesos tinklo mezgimas, Šventos Gralio taurės pripildymas, gydantis rankų prisilietimas. Tai – gerumo banga, užliejanti visą žvaigždėtą spindinčią esybę savo purslais. Tai – šokis salsos ritmu ir pradinis/pirmas impulsas, pereinantis į begalinį pulsavimą, užduodantį ritmą viskam. Tai – karštis, ugnis, kaitinanti polėkį. Tai – krioklys, užvedantis generatorių. Tai – gyvybės alsavimas ir susikibusios rankos; kūdikio krykštavimas ir tyra džiaugsmo ir dėkingumo ašara. Tai – jungtis tarp tavęs ir manęs, jo ir jos, mūsų visų. Tai – visa ko išsipildymas ir palaima.

Tai – leidimas ir įgalinimas būti… Būti tuo, kas esi – MEILĖ.

Tai – bedugnė gelmė.

Švytinti tamsa.

Tekstas Vykitos, užrašytas bendraujant su savo vidiniu moteriškumu.

Gimties ritualai

Esu Ieva – Dula. Auginu du vaikus, turiu dvi asmenines labai skirtingas gimdymo ir auginimo patirtis. Antro vaikelio atėjimas davė labai aiškų pajautimą, kiek daug priklauso nuo mūsų pačių. Toli gražu nežinau visko, esu nesibaigiančiame pažinimo kelyje, bet jau esu pasiruošusi šiuo ypatingu gyvenimo momentu paremti kitas moteris. Dula yra moteris, teikianti emocinę, fizinę, informacinę pagalbą nėščiosioms ir ką tik pagimdžiusiosioms bei jų šeimoms. Tam, kaip moterys gimdo, didžiulę įtaką daro jų nusiteikimas, ryšys su savo kūnu ir kūdikiu, santykiai su artimiausiais žmonėmis, žinios. Nuo vaikystės turėjau daug klausimų pasauliui – tikriausiai, kaip ir visi. Pirmasis žmogus, kurio klausdavau, buvo mama. Tai, ką ji įdėjo į mano mažą širdelę, yra labai prasminga ir brangu. Laikas bėgo. Gyvenimas klostėsi visai ne taip, kaip svajojau. Tuomet vėl ir vėl ieškojau atsakymų. Knygos, seminarai, įvairios praktikos, daugybė patyriminių procesų, technikų, kurių mokė nuostabūs mokytojai iš Lietuvos ir užsienio, labai padėjo atrasti tuos kertinius dalykus, į kuriuos galiu remtis ir šiandien.

Noriu šiek tiek papasakoti apie du ritualus gimdyvėms – Prausynas ir Vytuliavimą. Visose kultūrose biologiniai gyvenimo tarpsniai, tokie kaip brendimas, tėvystė, visada būdavo lydimi ceremonijų bei ritualų. Jie padėdavo suvaldyti jausmus, kurie liejasi per kraštus, gąsdina nežinomybė. Tačiau siela kviečia mus atrasti pasitikėjimą ir pereiti šiuos tarpsnius drąsiai, su palaikymu ir meile. 

Prausynos

Prausynos paprastai organizuojamos artėjant gimdymui, paskutinį nėštumo mėnesį. Tai – nuostabus ritualas paliečiantis giliausias sielos kerteles, įprasminantis Gimties virsmo momentą, suteikiantis progą lengviau pereiti šį etapą, padedantis išsivaduoti iš nerimo, baimių ar nepasitikėjimo, gražinantis taiką ir harmoniją viduje, tikėjimą savo jėgomis. Tai labai intymus susitikimas, kuriame dalyvauja suburtos pačios artimiausios moterys, kurios įneša daug gėrio, meilės, šviesos. Veiksmas dažniausiai vyksta pirtyje, kur visos moterys kaitinasi, rituališkai apiprausia besilaukiančią, ištepa kvapiais aliejais, šukuoja plaukus, aprengia siuvinėtais gimties marškiniais.

Moteris palydima gimties taku – patiesiamas lininis rankšluostis, papuošiamas gėlių žiedlapiais ar šakelėmis. Šiuo rankšluosčiu būsima gimdyvė eina iki papuošto, jai paruošto krėslo. Moterį lydi artima moteris, draugė, kuri jau gimdė ir žino, koks tai yra virsmas. Perėjimas gimties taku – tai simbolinis gimdymo kelio įveikimas. Tuomet moteris nuprausiama savo bendruomenės moterų

Veiksmus lydi žodžiai, dainos, palinkėjimai, kartais tyla. Ritualas kas kartą kitoks, bet visada nešantis taiką ir susitaikymo jausmą širdims. Tai labai stiprus intymus patyrimas, leidžiantis išgyventi viduje mirtį to, kas atgyventa, praeita, jau nebereikalinga, ir atsiverti naujam užgimimui su giliausia palaima širdy.

Prausynų apeigos, kurias dabar atliekame, nėra paliudytos folkloro šaltiniuose, bet mes daugybės dalykų nežinome, nes senoji tradicija buvo nutraukta ir daug kas pamiršta, paslėpta po užmaršties šydu. Indėnų tradicijoje moterys buvo palydimos į gimdymą užrišant raudoną juostelę ant pilvo. Kiekviena moteris ateina ir ant tos juostelės prisega ,,žiogelį” arba užriša mazgelį ir nėščioji tą juostelę nešioja iki pat gimdymo. Gimdymo metu tie mazgeliai atrišinėjami, kad viskas pasileistų ir gimdymas vyktų sklandžiai.

Vytulavimas

Vytulavimo ritualas – nuostabiausia dovana moteriai po gimdymo. Sūpuojant naujagimį visas aplinkinių dėmesys tenka būtent jam, o mama taip ir lieka dažnai su savo mintimis, emocijomis, išgyvenimais. Šis ritualas – grįžimas į pačią save, bet jau kitokią. Vytulavimas suteikia progą moteriai priimti save tokią, kokia yra dabar, įvykus gimdymui. Pirtyje, kaitinantis, vyksta ritualinis nuprausimas. Geriamos žolelių arbatos, moteris turi progą pilnam išsikalbėjimui apie svarbiausią įvykį – gimdymą.

Mylinčioje erdvėje vyksta pilna nuoširdaus priėmimo, atsidavimo ir palaikymo energijų kaita. Kartais su ašaromis išbėga upeliais visa sukaupta įtampa, pagaliau moteris jaučiasi išklausyta, suprasta ir  išgirsta. Dar įkaitusi moteris tepama aliejais, masažuojamas pilvas, septynių skarų pagalba daromas moters suveržimo – užvėrimo ritualas. Tokiu būdu ne tik dvasine, bet ir fizine prasme moteris jaučiasi grįžusi į save, pilna ir laimingai mylinti save su viskuo kas buvo ir yra. Įvyksta besąlyginis priėmimas. Palaima širdy…

Kai kuriose vietovėse po gimdymo moteris paprastai keturiasdešimt dienų neišeidavo iš namų – manyta, kad ją dar sieja ryšys su mistiniu, su anapusiniu pasauliu. Gimus kūdikiui po kelių dienų vaikelio tėvas pasiimdavo vaišių ir eidavo pranešti kaimynams džiugios žinios. Ištekėjusios moterys suskubdavo lankyti naujos mamytės, tai buvo vadinama palankynomis, patakais, patekylais ir pan. Žinoma, atkeliaudavo ne tuščiomis – su vaišėmis mamai ir dovanomis vaikučiui. Manyta, kad vaikučiui būtinai reikėjo ką nors padovanoti, kad ir smulkmeną, tada jis augs laimingas ir turtingas. Kai kur buvo gajus paprotys į namus, kuriuose neseniai gimė kūdikis, įžengus svetimam vyriškiui, čiupti jo kepurę ir reikalauti išpirkos. Po sunkaus gimdymo periodo ateidavo linksmybių metas – vaikelio lankyti susirinkusios moterys šokdavo ir dainuodavo. Tiesa, gimdyvės lankymo ritualas būdavo ne šiaip sau linksmybės – atėjusios moterys buvo tarsi tarpininkės, padedančios mamytei pereiti į naują motinystės tarpsnį, o pirmojo kūdikio susilaukusiajai padėdavo įsitraukti į kaimo moterų bendriją. Artimos draugės ir kaimynės paprastai maždaug po savaitės irgi norėdavo pamatyti vaikelį, bet tai jau buvo mamos teisė spręsti, rodyti ar ne – kai kurios svetimiems nerodydavo mėnesį ar net daugiau – bijodavo nužiūrėjimų. Praėjus savaitei ar daugiau laiko po vaikelio gimimo paprastai būdavo rengiamos krikštynos.

Raktas į Mineralų Karalystės sąmonę

Mineralų  sąmonė pirmiausia yra pagalbininkė – ji mūsų mokytoja ir vedlė, vedanti giliau pažinti save ir pasaulį. Tai – dovana Mums, net ir esant didžiausioje savo sąmonės sujauktyje, kad žmogus galėtų prisiliesti prie tobulos sąmonės formos. Ši jungtis mus sugražina į įgimtą harmoniją, į vidinę taiką. Šios karalystės atstovai yra tylūs, tad, kad jie atsivertų mums, reikia ŠIRDIMI į ją įeiti. Šiomis dienomis yra labai svarbu atskirti tikrumą ir išlaikyti pagarbą,- pagarbą ne tik šiai, bet ir visoms kitoms žemėje egzistuojančioms karalystėms. Radus raktą į šį pasaulį galima neatpažįstamai pakeisti savo gyvenimą, tačiau prieš tai reikia rasti raktą į savąją širdį. Tam, kuris žvelgia į šį pasaulį tik fizinėmis akimis, akmuo, kad ir koks jis gražus bebūtų, yra tik negyvas daiktas. Siela, kuri pradeda suvokti save plačiau, atpažįsta, kad akmuo, kaip ir augalas, medis, gyvūnas ar pats žmogus, turi sąmonę. Žmogus žemėje yra sąmoningiausias kūrinys, žinoma, jeigu jo sąmonė yra pabudusi.

Akmuo mus moko kryptingai sutelkti dėmesį, nerti į save, neskubėti.

Mineralai priima kosmines vibracijas ir skleidžia jas įvairiomis tonacijomis. Jie pirmiausia veikia mentalinį kūną, gydo sergančias mąstymo struktūras. Kiekvienas mineralas turi savąjį dažnį, poveikį, temą. Nuo pirmosios minutės, kai tik paimate į rankas mineralą ir bandote pajusti jo veikimą, pabandykite įsiklausyti į save, pajausti kaip Jūsų kūno sistema atsiliepia į laikomo mineralo energiją. Jie kalba be žodžių, nuramina protą, paruošia Jūsų širdį taip, kad per ją išgirstumėte savo Sielą.

Kas nutinka paėmus į rankas mineralą?

Pirmiausia žmogus juo grožisi. Taip užmezgamas kontaktas, savaiminė kryptinga koncentracija. Tai ramina mintis, atpalaiduoja įtampą, moko grožio ir harmonijos. Antra – žmogus mineralą liečia, taip savaime perima jame esančios energijos kokybę ir taip grynina savo energetiką. Trečia – ilgiau grožėdamasis mineralu, žmogus pradeda jam atsiverti. Taip įvyksta mineralo sąmonės ir žmogaus širdies kontaktas. Mūsų siela – dvasinė substancija ir, susiliejusi su švaria mineralo sąmone, ima labai sparčiai busti.

Kaip pakviesti tinkamus mineralus?

Mineralų karalystės dvasia yra labai spalvinga, galinga ir subtili.  Ši tema labai plati, todėl mineralų savybių pilnai neaprašysiu šiame straipsnyje; informaciją sutrauksiu į raktinius žodžius. Mano tikslas dėmesį atkreipti į jų pasirinkimą ir sąmoningą šių atstovų naudojimą.

 Jie reikalauja atidumo ir gilaus įsiklausymo į save : susijunkit su savo Aukštesniuoju„, koncentruokitės į savo širdį į meilę ir pakvieskit sau saugiausią ir šiuo metu gijimui ar įgalinimui labiausiai reikalingą energiją.

Pajausit, – pats mineralas Jus pasikvies.

Sutrauksiu keletą mineralo energijų, remiančių labiau moterį, po to labiau vyrą, bet tai jokiu būdu nėra nuostata, kad tai yra skirta tik tai lyčiai naudoti būtent tuos mineralus – mineralų sąmonė atvira kiekvienam.

Moterims į pagalbą gali ateiti šie mineralai

Rožinis kvarcas padeda išskleisti širdies grožį, priimti save, pamilti, atsipalaiduoti, atsiverti.

Ametistas – transformacija. Minčių alchemija jis padės sutramdyti pyktį, susierzinimą, nuramins įtampą. Naudingas, kai labai greitai perimama kitų nuomonė ar nuotaika.

Morgano kalcitas – skatina motinišką meilę, priėmimą aplinkui visko taip, kaip yra. Jis padeda atskirti meilę nuo emocinio prisirišimo ar pareigos. Žadina vidinę šilumą, pozityvų mąstymą.

Rodochrozitas – aktyvina širdį, kūrybingumą, skatina reikšti jausmus, džiaugtis jais. Kelia kraujospūdį (kam jis aukštas, nepatartina nešioti).

Rodochrozito siela – dvynys Malachitas – ištraukia užslėptus jausmus į paviršių, padeda juos išreikšti. Nuo senovės jis buvo  laikomas moterų akmeniu. Daugelis tautų jį skyrė MEILĖS DEIVĖMS ir laikė šį akmenį jų atitikmeniu. Suteikia harmoniją, tikrumą, vidinį saugumą, sugebėjimą suprasti kitus; traukia aplinkinių dėmesį, ramina menstruacijų skausmą ir palengvina gimdymą.

Andų opalas (rožinis) labai greitai padeda pamatyti ko reikia Jūsų sielai ir ko – ne. Jis valo kelią link Jūsų paskirties, jei tik sugebėsite skaityti jo siunčiamus ženklus.

Žaliasis opalas – tai puikus akmuo širdies centrui suaktyvinti.

Morganitas – tai berilų grupės mineralas, kaip ir kiti berilai ypač svarbus, todėl savaime pamatomas tų sielų, kurios iš tiesų pradeda busti. Jis padeda atverti dar gilesnį širdies lygmenį. Skatina visapusiškai pažinti žodžius, sąžinę, atsidavimą. Šio mineralo sielos dvynys – Smaragdas. Šie mineralai skirti tiems, kurie pradeda suprasti, kad iš tiesų yra dvasia. 

Kitas svarbus moteriai akmuo yra Mėnulio akmuo. Tai – moteriškumo simbolis. Rytuose laikomas vaisingumo ir meilės akmeniu. Skatina moteriškumą, vadinamas dar laimės akmeniu ir yra naudojamas darbui su sapnais ir meilės magijoje. Apvalo intuiciją, skatina platesnį suvokimą. „Užsispaudusioms“ moterims  nepakeičiamas. Harmonizuoja hormonų ciklą. Naudingas klimakteriniu periodu. Juo naudodavosi žynės, kad efektyviau dirbtų su mėnulio dvasia. Sapnų ir vizijų akmuo.

Melsvas chalcedonas – oratoriaus akmuo. Jį nešiojantis žmogus mažiau ima reikalauti iš kitų.

Karneolis – skatina žaismingumą, seksualumą, patrauklumą, drąsą, gyvybingumą.

Vyriškai energijai labiau į pagalbą tinkami mineralai

Kai kurie vyrai sako, kad jiems akmenys tai jau tikrai nereikalingi. Mielieji, negi manote, kad Gamtos dvasia Jus pamiršo?  Vis dėl to labai džiugu, kad ne vienas vyras jau patyrė, ką gali akmenys, kurių energija susijungia su keistis norinčio žmogaus energija. Iš tiesų tada galima ir ,,kalnus pajudinti“. Vienas iš svarbiausių dalykų vyrų gyvenime – savirealizacija. Moteriai Visata skyrė vienas funkcijas, vyrui – šiek tiek kitas. Poreikis realizuotis yra susijęs su vyro funkcija rūpintis ir saugoti, nesvarbu, ar tai moteris, vaikai, ar visos žemės erdvė.  Vyras neužkrauna rūpesčių ant moters pečių, nebent jis tebežaidžia vaiką, o ji – motiną.

Vyras saugo gėles nuo skersvėjų ir šalnų, o moterys su atsidavimu džiugina jo širdį su meile rūpesčiu, taip įkvėpdamos veržlią širdį naujiems tikslams. Viskas susiję.

Raudonasis Turmalinas – suteikia tikslumą, natūralią jausmų išraišką, lankstumą, skatina valią, aktyvų veiksmą, bebaimiškumą; naudingas verslo žmonėms, vyrams suteikia žavumo, stiprina potenciją ir nervų sistemą.

Ugninis agatas – traukia moterų dėmesį, naudingas nedrąsiems, žadina vidinę širdies ugnį, suteikia postūmį.

Rubinas – itin aktyvus akmuo. Tema – Valia. Žemiškos valios pavertimas Dvasios valia per Meilę. Rubino reikia nusipelnyti, nes jo poveikis ir jo šalutiniai veiksniai absoliučiai priklauso nuo nešiojančiojo sąmonės. Nerekomenduojama tiems, kurie nemoka valdyti savo vidinės jėgos, nes stipriai iškels puikybės, ambicijų išbandymus. Tik dirbančiam su savimi ir gebančiam pamatyti Ego ,,grimasas“, šis akmuo brandžiai sielai skatina visapusišką savirealizaciją, suteikia dvasiai išminties siekiant tikslų; tikriesiems meilės spindulio kariams padeda suvokti MEILĖS didybę, gylį, atsakomybę.

Granatas – aktyvistas, skatinantis kūrybingumą, įkvėpimą iš gamtos, kosmoso. Subalansuoja meilės santykius. Ramina baimes dėl ateities ar vidinę graužatį. Akmuo skirtas gyduoliams, padedantiems kitiems: dirbant su jais padeda nenuvarginti nervų sistemos.

Citrinas – pasitikėjimas savo jėgomis ir savimi, ramina depresyvias nuotaikas, traukia sėkmę.

Geltonasis kalcitas – skatina džiaugsmą, ramina protą, nervų sistemą, skatina išgirsti širdies balsą, pozityvų mąstymą, padeda „virškinti“ tai, ko vis negalite priimti – gal savęs, gal padėties ar kito.

Agatai (visi) – vidinė ramybė, tikrumas, sėkmė.

Agatai

Labradoritą patartina įsigyti, jei trūksta kantrybės, atsakomybės, koncentracijos. Šis akmuo – stipri apsauga.

Lazuritas – akmuo – valdovas. Jis padeda pasirinkti, taip pat atsirinkti, skatina teisingumą, kryptingumą. Tinka ypač mąstantiems.

Ametistas – ramina nervinę įtampą, irzlumą, padeda nepriimti svetimų programų.

Ar visi gali nešioti brangakmenius ir magiškuosius akmenis?

Tikrieji brangakmeniai yra labai stiprūs akmenys. Jie – tikras energijos koncentratas, todėl juos renkantis reikia būti sąmoningiems ir labai atsargiems, įvertinti savo sąmonės lygmenį.

Brangakmeniai, patekę miegančiai sielai į rankas, gali stipriai supurtyti jos gyvenimą. Jei siela nesugeba valdyti savo vidinės jėgos arba yra pasirinkusi savigriovą, tuomet jie priversti parodyti šeimininkui jo nesupratimą, pritraukdami įvykius, nelaimes.

Brangakmeniai skirti žmonėms žinantiems savo paskirtį,  mokantiems teisingai panaudoti jų ir savo stipriąsias savybes. Brangakmenių dvasios neapgausi ir jos už jokius pinigus nenupirksi.

Deimantas –  visų akmenų karalius. Jis ištraukia visą vidinį negatyvą į paviršių. Nedirbant su savimi galima pritraukti negailestingas situacijas ir įvykius.

Rubinas – reikalaujantis akmuo. Jo šeimininkas geriau jau būtų pažadinęs vidinę kibirkštį. Jei taip nėra, pasipils veiksniai, atveriantys neįvaldytą energiją, pyktį, ambicijas, puikybę.

Aleksandritas – permainingas akmuo, skatinantis vidinę laisvę, sąmoningą atsivėrimą. Sunkiausi išbandymai tiems, kas abejoja, sunku apsispręsti. Taip pat šis akmuo praverstų kategoriškiems, dogmatiškiems žmonėms.  

Safyras – skatina siekti išminties ir plataus mąstymo. Akmuo negailestingai atskleis kantrybės stoką, neišmintingumą. Kas nėra tikras ar gali nešioti safyrą, gali pabandyti įsigyti Lazuritą, o po to – Jolitą.

Smaragdas – sielos akmuo. Jis skatina išgirsti savo sielą ir vykdyti tai, ko ji atėjo į žemę. Tam pirmiausia būtina būti sąžiningiems sau ir kitiems. Smaragdas parodo tai, kas nereikalinga sielai, tai, ką pats susigalvojai ar buvo primesta. Testuotis prieš šį akmenį su berilais.

Topazai – sudėtingi akmenys, kurie veda nusileisti į savo gelmes. Gali būti psichikos sutrikimai, panirimas į iliuzijas arba užsikabinimas už kažkokios savo ydos, bandant įsivaizduoti ją dorybe. Galima testuoti save su dūminiu kvarcu.

Opalai – negailestingai atskleis kas tikra ir kas ne.

Magiškieji mineralai

Meksikos vaivorykštinis, sidabrinis, auksinis Obsidijanai dirba su pasąmone. Šalutiniai veiksniai nenusakomi; jie yra susiję su psichika, tad tie, kas turi šį mineralą, ir siekia galių, nesuprasdami savo energijos krypties, gali stipriai pakenkti sau. Iš pradžių geriau pabandyti snieginį, rudajį obsidijanus, vėliau juodajį su kalnų krikštolu, vėliau be jo.

Heliotropas – visapusiškai tikrina savo šeimininką, kaip jo gyvenime atsispindi meilės, tiesos, evoliucijos principai. Tai – dvasios kario akmuo, reikalaujantis dvasinio atsparumo ir tvirtumo. Lengvesnis atitikmuo – raudonasis jaspis.

Hematitas ,,darbuojasi“ su astraline jėga.

Gagatas  būdavo naudojamas darbui su mirusiųjų pasauliu, taip pat runoms gaminti.

Kiti stiprūs akmenys

Piritas – itin tinka meditacijoms savo psichinės ir fizinės energijos sustiprinimui bei apvalymui, stiprina maldą ir jos poveikį. Meteoritų funkcija priminti žmonėms – žvaigždėms jų prigimtį ir pastiprinti juos žemiškajame kelyje. Tai – komunikacija su kitomis sferomis ir, pasiekusių kosminę sąmonę, įrankis.  

Piritas

Tektitai – idealūs pagalbininkai dabartiniu laiku, verčiantys atsiverti naujos energijos pliūpsniams.

Kalnų krištolo tema – sąmonė. Šis mineralas pritraukia ir išspinduliuoja šviesą, minties sustiprintojas, informacijos priėmėjas, paskleidėjas; įprogramuoja informaciją, burtus, tinka darbui su aukštesnėmis dimencijomis, meditacijoms ir jų gilumui, energetiniams kūnams apvalyti. Poveikis priklauso nuo žmogaus apsivalymo lygmens. Kuo platesnės sąmonės, tuo labiau jam atsiveria.

Kalnų Krištolas

Stiprūs akmenys – galinga energija!

Visi jie yra kaip orakulai, kalbantys Visatos kalba su mumis per savo spalvą, vibraciją, rezonansą ir per intuicijos blyksnį…

Primena mums tai, ką mes giliai jau žinome.

Su dėkingumu Gamtos dvasiai. Su meile ir pagarba Mineralų Karalystei.

Iš autorės Mineralų Karalystės

Remtasi knyga: Audronės Ilgevičienės „Raktas į akmenų karalystę“

Vandens Daina

Mes kviečiame moteris visame pasaulyje dainuoti šią dainą vandeniui.

Dainuokite keturis kartus šį posmelį kiekvienu kartu pasisukdami skirtingomis kryptimis: RYTAI, PIETŪS, VAKARAI, ŠIAURĖ.

*Nee bee wah bow
En die en
Aah key mis kquee
Nee bee wah bow
Hey ya hey ya hey ya hey
Hey ya hey ya hey ya ho

„Mes dainuojame šią dainą kaip lopšinę.
Daina reiškia, kad vanduo yra gyvenimo
kraujas Mūsų Motinos Žemės.
Vanduo yra mūsų gyvenimo kraujas.“

Senelė Nancy

Anūke, vanduo gali tave girdėti.
Vanduo turi atmintį.
Vanduo yra Mūsų Motinos Žemės gyvenimo kraujas.
Vanduo yra mūsų gyvenimo kraujas.
Mes perduodame žinias, kurios turi būti perduotos kitai kartai.
Tu esi vandens saugotoja.
Kad padarytume pokytį toms gyvenimo sąlygoms, kuriose mes dabar esame,
mūsų anūkai skleis žinias apie tai, kas yra gyvenimas ir tuo gyvens.
Gyvens ta nuostabia būtimi, tikrąja esme, kurioje mūsų protėvės gyveno.
Kiekvieną dieną, kai saulė kyla, nepaisant to, kokia bloga diena galbūt buvo prieš tai, yra nauja galimybė tavo viltims ir svajonėms.
Ir aš Jums dabar dėkoju už tai, kad dainuojate šią dainą vandeniui.

i daina parašyta Algonquin (ang. pavadinimas) genties kalba, gyvenančios pale Otavos upės krantus. 2002- tais metais Visų Tautų Susitikimo Rate, vykusiame Otavoje (Kanada), Senelis William’as Commanda’s paprašė Irene Wawatie Jerome užrašyti Dainą Vandeniui, kuri būtų dainuojama moterų susitikimuose, ratuose visame pasaulyje. Vėliau ši daina buvo perduota Senelei Nancy Andry ir ji pradėjo šios dainos misiją. Genties Vyriausieji jautė kvietimą tai inicijuoti dėl vykstančių pavojų šioje Žemėje. Planetos moterys yra Vandens Saugotojos.

Moterų archetipai

Mielosios Sesės, noriu pasidalinti su jumis žiniomis, kurios pakeitė mano gyvenimą, atvėrė kelią į tikrą, nesuvaidintą moteriškumą ir laimingą gyvenimą šiame, moters, kūne. Viskas prasidėjo nuo Mirandos Grey knygos „Raudonasis mėnulis„, kuri man atskleidė skirtingus moteriškumo aspektus. Šią knygą turėtų perskaityti visos moterys ir vyrai, nes ji dovanoja gilų supratimą apie menstruacijų ciklą.

Mūsų promotėms menstruacijų ciklas buvo nuostabių kūrybinių, dvasinių, seksualinių, emocinių, protinių ir fizinių energijų šaltinis. Tai buvo dovana, suteikianti moterims galių kiekvieną mėnesį atsinaujinti, išreikšti save supančiame pasaulyje ir jį kurti, užmegzti tvirtą ryšį su žeme ir savo šeima, atskleisti gilią išmintį ir įvėpimą. 
Moteris – tai gamta, tai stichijos ir jėga, kūryba ir griovimas, diena ir naktis, vanduo ir ugnis. Moteris – tai visata, visa kurianti energija.

Kiekvieną mėnesį moters kūne vykstantys procesai – tobulas gamtos ciklų atspindys. Kaip gamtoje yra keturi metų laikai, taip moters cikle atsispindi keturi pagrindiniai moters ciklo archetipai, kurie atspindi moters kraujavimo (mėnesinių), priešovuliacinio, ovuliacinio ir priešmenstruacinio laikotarpio energijas.

Moters cikle vyrauja šie pagrindiniai keturi archetipai:

Raganos archetipas (žiema) mėnesinių laikotarpis– pradeda vyrauti prieš pat menstruacijas ir tęsiasi iki pat mėnesinių pabaigos. Šis laikotarpis yra skirtas sustojimui, sugrįžimui ir pasinėrimui į save, į savo vidų. Tai puikus laikas palepinti save, kiek galima daugiau leisti sau pailsėti, ir leisti kūnui atsinaujinti.

Mergelės archetipas (pavasaris) priešovuliacinis laikotarpis– pasibaigus kraujavimui moters kūnas vėl prisipildo energijos, suaktyvėja fiziniai ir protiniai gebėjimai; jaučiamas lengvumas kūne ir mintyse. Tai puikus metas pradėti naują veiklą, projektą, socializuotis ir dalintis savo energija su kitais.

Motinos archetipas (vasara) ovuliacinis laikotarpis – šiuo laikotarpiu moteris jaučia stiprų norą rūpintis ir globoti. Tai metas, kai kiaušinėlis išrieda iš kiaušidės ir yra pasiruošęs apvaisinimui. Moteris jaučia meilę ir atjautą, jos kūnas yra vaisingas ir galintis sukurti naują gyvybę. Šio archetipo energija yra labai stipri ir įkvepianti.

Kerėtojos archetipas (ruduo) priešmenstruacinis laikotarpis – neįvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis menstruaciniam laikotarpiui. Dažniausiai moteris šiuo laikotarpiu jaučia destrukcines energijas, dar vadinamas PMS. Taip nutinka dėl to, kad kiaušinėlyje esančios kūrybinės energijos moteris neišnaudoja kūrybai intelektiniame, saviraiškos lygmenyje. Kai neįvyksta kūryba fiziniame lygmenyje, kai neužsimezga gyvybė, kūrybinė energija lieka kiaušinėlyje. Ši energija yra labai stipri, ji gali sukurti naują gyvybę. Kerėtojos archetipo laikotarpis yra labai tinkamas kūrybai, savęs realizacijai. Kai moteris šią energiją nukreipia į kūrybą, nelieka destrukcijos ir pykčio ir PMS nepasireiškia. 

Šiuos archetipus lengviausia pastebėti ir atpažinti rašant savo ciklo dienoraštį. Kiekvieną dieną, pradedant pirma mėnesinių diena, naudinga užsirašyti sau trumpą žinutę,- kaip tą dieną jaučiamės, kokios mintys ateina, kokio maisto norime, kokia veikla mus labiausiai tą dieną traukia, kas patinka ir kas nepatinka. Po kelių mėnesių jau galėsite atpažinti šiuo archetipus savo cikle ir taip susijungti su savo moteriškumu, ir daugiau pažinti save.

Buvusi vaikų muzikos mokytoja vieną dieną suprato, kad nustojo jausti aistrą gyvenimui ir išvažiavo į Indiją mokytis jogos. Grįžusi, išėjo iš darbo ir atrado laimę naujoje veikloje. Anksčiau būdavo nuolat paskendusi rutinoje, besirūpindama sūneliu ir šeima,  jautusi nuolatinį nuovargį, pyktį, dirglumą ir liūdesį. Tai privertė gilintis į save, stebėti, kas vyksta su jos kūnu ir emocijomis, ieškoti veiklos kuri suteikia džiaugsmo bei domėtis sąmoningumu ir dvasiniais dalykais. 

Kristina

jogos mokytoja

Menas yra dvasinis kelias

Gebėjimas kurti nepriklauso tik keliems išrinktiesiems, kurie vadinami menininkais. Kiekvienas iš mūsų iš prigimties yra kūrėjas, gimęs kurti gyvenimą savo kasdienybėje. Mes visi esame menininkai, kurie jaučia malonumą, kurdami grožį, tik kažkuriame kelionės taške mes to atsisakėme ir paslėpėme. Intuityvi kūryba – savybė, kuri padaro vaikus tokius linksmus. Kai ši įgimta vaikų vaizduotė bei malonumas kurti grožį nėra palaikomi, jie greitai išmoksta teisti savo kūrybinio proceso vaisius bei surasti, kad juose kažko trūksta. Ilgainiui tokie įsitikinimai įsitvirtina mūsų pasąmonėje ir, mums nepastebint, ima įtakoti bei nulemti mūsų elgesio pasirinkimus. Mes pradedame ieškoti „klaidų“ bet kokioje savo ar kitų kūryboje, o galiausiai prarandame mėgavimosi pačiu gyvenimo procesu pojūtį. Menas yra mums būtinas kaip maistas, gamta, medicina, pastogė.

Kiekviename yra paslėptas menininkas arba kūrėjas

Daugelis iš mūsų praeityje nebuvo mokomi, kaip išreikšti savo jausmus ir emocijas. Mokykloje nebuvo skatinamas mūsų kūrybingumas, didžiąją dalį dėmesio teikiant kairiojo smegenų pusrutulio ugdymui. Paprastai mums buvo parenkamos išraiškos priemonės, nustatomos taisyklės, pateikiamos iš anksto suformuotos prielaidos ir jomis pagrįstos idėjos. Mes gyvename kultūroje, kuri pervertina priežastinį racionalumą, teorinius įrodymus ir faktinę analizę, neįvertindama švelnių tiesioginės patirties įrodymų, „vidinio žinojimo“ jausmo, intuityvaus pokyčio pajautimo energijos lauke ar sąmoningumo, kuris transformuoja visą žmogaus realybės suvokimą. Moderni kultūra atskyrė žmogų nuo kūrybinių įrankių, kurių dėka jis susijungia su nematomais ir neapčiuopiamais poreikiais, energija, gyvenimo ciklais.

Visi mes intuityviai naudojame meną diena iš dienos, apie tai nepagalvodami: gamindami maistą, niūnuojame ir linguojame į taktą, pokalbio telefonu metu piešiame paraštėse, nuobodžioje paskaitoje lankstome popieriaus lėktuvėlius, tam tikru metu mes visi užsisvajojame dienos metu, įsitraukdami į vaizduotę. Kiekvienai žmogiškai būtybei yra natūralu išreikšti save kūrybiškai, bet daugelis mūsų kultūroje yra užgniaužę šiuos instinktus ir, jeigu išleidžia juos į paviršių, tai tik trumpam. Kai tai daroma nesąmoningai, žmogus nesupranta, koks gydantis menas gali būti jo kasdieniame gyvenime. Išorinio pasaulio stresorių apsuptyje jis neatkreipia dėmesio į natūralų gydytoją, kurį turi savyje, t.y. į savo gebėjimą kurti, ir nenaudoja jo taip laisvai, kaip galėtų.

Per meną – atgal į savo visapusiškumą

Įsisukus į kasdienio pasaulio ritmą, mūsų kūnai dažnai užsiteršia negatyvumu ir nešvarumais. Jei mūsų aura nėra švari, mums sunku užmegzti ryšį su savo vidumi, savo dieviškuoju įkvėpimo šaltiniu. Sparčiai vystantis technologijoms, žmonės pradėjo ieškoti būdų, kaip iš naujo užmegzti ryšį su savo kūnu ir siela. Tai, ko mes ilgimės, patys to nesuvokdami, yra Stebėtojas: mes norime būti pastebėti, matomi kitų, pripažinti, jaustis mylimi. Kai mes augame suvokimu, mes iš naujo nubundame, atsiverdami gyvenimui, mes vėl leidžiame sau patirti savo visapusiškumą, džiaugsmą ir laisvę.

Menas yra visiems prieinamas būdas praturtinti savo gyvenimą, padarant jį prasmingesniu. Tai yra tai, ko šiandien pasaulyje trūksta, ir kas gali padėti žmonėms tapti laimingais, sveikais ir dieviškais tokiais būdais, kokių jie neįsivaizdavo. Meninė kūryba plečia sąmonę ir grąžina suvokimą, kad mes esame daugiau, nei mūsų protas: mes esame ne tik mūsų galvos, bet taip pat mūsų rankos ir širdis. Ji tarnauja kaip tiltas tarp mūsų išorinio gyvenimo ir vidinio gyvenimo, galintis padaryti mus labiau visapusiškais mūsų jausmuose, mintyse ir poelgiuose. Intuityvūs meniniai užsiėmimai gali būti naudojami kaip transformuojantis būdas atrasti save ir suprasti viduje vykstančius procesus. Kūrybiškai integruodami savo vidinį ir išorinį gyvenimus į vieną gyvenimą, mes pradedame kurti ir gyventi gyvenimą, kuris yra labiau autentiškas – vien tik dėl to, kad mes įžengiame į bendravimą su savo vidiniu Aš.

Mūsų žodinis bendravimas yra ribotas, nes yra kontroliuojamas proto. Išraiškos menai sukuria bendravimą tarp ego ir pasąmonės, nuo kurios žmogus yra atskirtas. Įsitraukus į laisvą kūrybinį, „nediriguojamą“ procesą, kairioji smegenų pusė pasišalina iš kelio ir yra atveriamos durys į dvasinio pasaulio paslaptis, kurios yra paties žmogaus viduje, užleidžiama erdvė universaliai, visuotinei, pasaulio išminčiai kalbėti savo kalba. Susijungę su autentišku kūrybingumu, mes naudojame savo kūnus ir protus „traukti“ iš vidaus. Pasiekę savo vidines dalis, savo giliausią prigimtį ir pačia laisviausia forma ją išreikšdami, mes galime tyrinėti tai, ką mums reiškia Būti Savimi, mus labiausiai išpildančiais būdais.

Meno kūrimas – tai procesas, kurio metu atveriami vartai į protą, kūną ir sielą suvienijančiai patirčiai, ir protas, kūnas bei siela gali dalyvauti bei veikti kartu, kaip vienas. Tai praturtina žmogaus kūno, proto ir sielos patirtį unikaliais ir visapusiškai transformuojančiais būdais. Meninė-kūrybinė veikla suteikia energijos ir stimuliuoja žmogų įvairiuose lygmenyse. Ji atpalaiduoja, nuramina, kai yra įtampa; sukuria entuziazmą, įkvepia, pakelia, kai gyvenimas atrodo monotoniškas; teikia galimybes patirti džiaugsmą, kurį siūlo gyvenimas, stovint stipriam ir linksmam, kai aplink vyksta neramumai. Kūryba keičia požiūrį į savo emocinę būklę, skausmo suvokimą, sukuria viltį ir pozityvumą bei padeda susitvarkyti su sunkumais. Susijungimas su viduje gyvenančiu kūrėju gali akimirksniu transformuoti žmogaus pasaulėžiūrą ir pakeisti jo suvokimą apie jo pasaulį ir jo buvimą šiame pasaulyje. Tai yra tai, kas pakelia kūrybinius užsiėmimus nuo psichologinio iki dvasinio lygmens. O jeigu tai perkeltume į gyvenimą?

Kūrybinė saviraiška yra procesas, kuriame yra perrikiuojami kairysis ir dešinysis smegenų pusrutuliai ir gali susivienyti žmogaus racionalusis ir intuityvusis aspektai, vyriškumas ir moteriškumas, mąstanti ir skatinanti veiksmą bei jaučianti ir laukianti, pasiruošusi priimti, pusės. Smegenų tyrimai atskleidžia kūrybinę išraišką kaip dešiniojo smegenų pusrutulio funkciją. Dešiniojo pusrutulio funkcionavimas balansuoja kairiojo pusrutulio darbą, atliekant logikos ir pagrindimo funkcijas. Procese, kuris įtraukia dešiniojo pusrutulio veikimą, mes susijungiame su laiko neturinčia erdve ir patiriame kūną bei protą atpalaiduojantį poveikį. Per dešiniojo pusrutulio funkcionavimą mes patiriame gyvenimo paslaptingumą, nuostabą ir stebuklą ir vyksta fiziologinis pokytis, kurio metu kinta mūsų supratimas bei pajaučiamas gyvybingumas.

Menas atveria begalybę saviraiškai

Kūrybinė veikla leidžia panerti giliau pro proto blokus ir iš anksto suprastas idėjas tam, kad mes patyrinėtume nepažintus savasties aspektus. Tai yra geresnis savęs pažinimas, kuris ateina per bet kurią iš meno formų, spontaniškai gimstančią iš emocinės gelmės. Pasitelkdami garsą, melodiją ar dainą, mes mokomės apie vidinį ryšį tarp savo kvėpavimo ir savo sielos. Tuo pačiu mums yra primenama, kad mūsų kūnai vibruoja taip, kaip visos medžiagos pasaulyje. Užsiėmimai, įtraukiantys kūną, mums primena apie jausmų, emocijų ir judėjimo ryšį. Mes suvokiame, kad mūsų kūnas yra mūsų buvimas šiame pasaulyje, erdvė, kurią tik mes galime užimti, vieta, kur mūsų individuali istorija kvėpuoja. Išlaisvindami per save judesį mes matome, kaip mūsų kūnas tampa drabužiu mūsų sielai, labiau susipažįstame su tuo, kaip mūsų kūnas išreiškia mūsų gilesnę tiesą, vidinę, autentišką ir unikalią prigimtį. Vaizdai – piešiniai, paveikslai, fotografijos mums dovanoja simbolius bei jų reikšmes ir atskleidžia, kaip, pasitelkę juos, galime daugiau sužinoti apie save ir savo santykį su pasauliu. Užrašyti žodžiai, kaip vaizdai, suteikia mums galimybę surasti – įžvelgti ir išjausti gilesnę reikšmę, nei mes galime išreikšti sakytine kalba.

Meninė-kūrybinė veikla ne tik suteikia galimybę nukeliauti į savo vidų, bet, atkapsčius gelmėse glūdinčius savo talentus, pasidalinti savo dovanomis su pasauliu. Susijungę su savo vidiniu pasauliu per kūrybinį procesą mes atrandame istorijas, laikomas mūsų kūne, o pasitelkę išraiškos galią ir kūrybingumą pradedame rašyti naujas istorijas. Intuityviai kurdami meną, mes suteikiame išraišką savo valios impulsams, savo jausmams ir emocijoms, savo suvokimams, mintims ir vaizduotei. Pati kalba yra ribota bendravimo forma, nes žodis ar frazė gali reikšti skirtingus dalykus, priklausomai nuo žmogaus sąmonės lygmens arba brandos, pasaulėžiūros, kultūros. Kalbėjimas per spalvą, judesį, formą ir pan. yra daug laisvesnis būdas įvairiapusiškai išreikšti savo unikalią prigimtį ir gyvenimo patirtis.

Tėkmės patyrimas

Kada paskutinį kartą taip mėgavotės tuo, ką darote, kad visiškai praradote laiko nuovoką? Tikriausiai kiekvienas iš mūsų galime prisiminti ne vieną kartą, kai, bekalbant su draugais, skaitant, šokant, kažką kuriant, taip įsitraukėme į procesą, kad staiga suvokėme, jog nejučia praslinko kelios valandos. Ši patirtis gerai išreiškia tai, kas vadinama „įsijungimu“ į tėkmę. Ši tėkmė yra ypač svarbi mūsų proto ir emocinei sveikatai, ir ji ypač dažnai „nutinka“, atsidavus laisvam meniniam-kūrybiniam procesui. Dažnai įsitraukę į kūrybą, mes jaučiame, kad meno kūrinys, kuris per mus ,,ateina“, yra ne mūsų kontrolėje. Mums nereikia spręsti dėl to, ką konkrečiai daryti, mes tiesiog leidžiame vaizdui iškilti ir vystytis. Ne vienas kūrybinio proceso metu yra savęs paklausęs: „Ar tu tikrai nori, kad aš tai padaryčiau?“. Net jeigu mes suabejojame, rezultatas dažniausiai atrodo puikiai ir mus nustebina, priešingai, nei mes iš pradžių tikėjomės. Tai išties yra magiška.

Įsitraukimas į tėkmę per meno kūrimą – tai nuostabi kelionė per viena po kitos besikeičiančias akimirkas, nenutuokiant, kas bus toliau. Mes tik sutelkiame savo dėmesį į vieną dalyką, paleidžiame kontrolę, atsiduodame energijos vedimui ir palaipsniui pajuntame mus užplūstančią ramybę. Išgaruoja visa laiko tironija: nuobodumas, skubėjimas, vėlavimas, praeitis ir ateitis neegzistuoja. Meniniame-kūrybiniame procese viskas kyla per mus judėjime, kuriame nėra laiko; yra pojūtis, kad laikas yra amžinas ,,Dabar”. Yra grynas protas, kontaktas su giliu atsipalaidavimu bei neįprastais energijos šaltiniais, kurie maitina mūsų būtį, atgaivina viltį, skatina pozityvumą. Skamba pažįstamai? Primena meditaciją?

Atsisakius kontrolės ir teisiančio požiūrio galutiniam kūrybos produktui, žingsnis po žingsnio sekant vykstantį kūrybinį procesą, galima patirti tėkmę ir medituoti per meną. Tai yra nuoširdus, sąmoningas buvimas „čia ir dabar”, susitelkimas bei įsiklausymas į save ir į aplinką. Vienas esminių principų yra atsisakyti iš anksto nustatytų taisyklių ir pavyzdžių bei leisti sau kūrybiniame procese spontaniškai reikšti savo vaizduotę, emocijas, jausmus, vizijas, improvizuoti, remiantis savo intuicija. Šiame procese asmuo nuolankiai priima tai, kas pasirodo, paleidęs kontrolę laisvai „atiduoda“ save tam, kas turi būti išreikštas kiekvieną esamą akimirką. Tai – atsiskleidimo priemonė be laiko, laisvos formos žaidimas, laisvė gryname realybės lauke. Tai, kas pasirodo, yra priimama, kaip tobula ir užbaigta.

Kūrybiniame procese žmogus susijungia su spontaniškumo ir intuicijos galia, atkurdamas drąsą pajausti. Čia gali susidurti du požiūriai. Vienas yra išreiškiamas per individualią patirtį, antras – pristatomas paties meno kūrinio. Vienas yra paremtas ego, kuomet centre tvirtai stovi „Aš“ jausmas. „Aš“ pasireiškia pats, kaip „Aš kuriu“, „Aš esu kūrėjas“, „Aš save gydau“ ir pan. Antruoju požiūriu „Aš“ jausmas tartum pasitraukia nuošalin arba išnyksta, ir tai, kas lieka, yra tuščiaviduris indas, kuriame galima patirti kažką aukštesnio ir didingesnio. Vieniems tai gali būti Aukščiausias Kūrėjas, Dievas, Siela, kitiems Gyvenimo jėgos energija arba tiesiog spalvos ar formos, kurios „prašosi“ būti išreikštos.

Gyti per meną

Menas yra toks pat būtinas mūsų išgijimui, kaip ir maistas, pastogė, medicina, gamta. Šiandien mes vis daugiau sužinome ir susigrąžiname savigydos bei išgijimo galimybę, remiantis holistiniais metodais. Intuicija pagrįsti išraiškos menai mums suteikia prieigą prie iš pažiūros naujų, bet iš tiesų senovinių savigydos būdų. Menų gydomoji galia nėra nauja idėja. Priešistorės laikais menas buvo naudojamas palengvinti žmonių kentėjimą ir atstatyti harmonijos, visapusiškumo bei bendrystės jausmą. Dauguma pasaulio civilizacijų,- senovės Kinija ir Egiptas, Renesansinė Europa, Amerikos indėnai,- įtraukė menus į savo proto, kūno ir sielos gydymo praktikas. Antropologai atrado, kad daugelio gentinių bendruomenių gydymo praktikos turi vieną bendrą bruožą: jie tiki penkiomis gydymo „salvėmis“, kurios pagal juos yra būtinos kūno gerovei, sielos sveikatai ir organizmo gyvybingumui skatinti bei palaikyti. Tai – dainavimas, šokis, rankų darbas, istorijų pasakojimas ir sėdėjimas tyloje. Kai genties narys kreipiasi į vietinį gydytoją skųsdamasis jį apėmusiu liūdesiu, depresija ar įkvėpimo stoka, pirmiausia jo paklausiama, ar jis nustojo dalyvauti vienoje iš šių meninių veiklų. Pasaulinė sveikatos organizacija iki dabar apibrėžia ligą ne moksliniais, bet beveik poetiniais terminais, kaip harmonijos trūkumą gyvenime.

Įvairūs kūrybiniai užsiėmimai daugybei žmonių padeda susitvarkyti su emociniais blokais ir sėkmingai pereiti per sunkiausias patirtis. Tokios priemonės, kaip rašymas, piešimas, tapymas, dainavimas, šokis, bėgimas, fotografija ir kt. padeda žmogui išreikšti tai, kam apibūdinti jis neturi žodžių.

Žvelgiant į ligą iš giluminės, ,,šerdinės“ perspektyvos, svarbu suprasti, kad kiekviena liga ar negalavimas mums praneša apie vidinį pasipriešinimą mūsų autentiškai prigimčiai priešingam veiksniui, kuris sukuria įtampą ir disbalansą. Esminis gijimo proceso tikslas yra išlaisvinti visuose lygmenyse esančius trikdžius ir atstatyti balansą bei laisvą energijos tekėjimą. Liga mums suteikia dėmesio tašką, kad atrastume negatyvias energijas, kurios yra mumyse ir kurias mes skatiname, bei kaip galima jas pakeisti. Kūrybinė veikla skatina viso asmens – kūno, proto ir sielos gijimą, bet tai nėra tas pats gydymas, kaip suvokiama tradicinės medicinos terminais. Ji veikia tokiais būdais: kaip niekas kitas nereikalauja daug pajamų ir yra vaistas, kuris neturi kenksmingo pašalinio poveikio.

Neuropsichologai jau dabar atpažįsta, kad menas, malda ir gijimas – visi jie ateina iš to paties kūno šaltinio, visi siejasi su panašiais smegenų bangų modeliais ir visi yra giliai prasmingai susiję. Menas, malda ir gijimas – visi jie mus nuneša į vidinį pasaulį, kuriam mes neturime vardo, į pasaulį vaizduotės, emocijų ir jausmų. Ši kelionė vidun, kas yra mūsų Sielos namai, nors daugelio vis dar vadinama protu, yra giliai gydanti. Prisiminkime istoriją apie Ozo burtininką, kuris yra kultūrinis mitas ir gijimo archetipas. Tai pasakojimas apie tapimą visapusišku per vaizduotės, kūrybinį kelią ir kelionę sugrąžinant gyvybingumą atgal į namus. Protas, kūnas ir siela šioje istorijoje yra vaizduojami kaip smegenys, drąsa ir širdis. Susivienyję jie mums sugrąžina tai, ką reiškia būti tikru žmogumi. Kiekvienas žmogus turi intelektą, kūną, emocijas ir subtilų energetinį lauką. Įsitraukę į kūrybinį procesą, mes galime integruoti savo paties skirtingus aspektus daugiau nei viename lygmenyje. Kai protas, kūnas ir siela yra sugrąžinami į balansą ir susivienija, žmogus patiria susijungimą, pilnatvę ir harmoniją, kas paskatina gijimą. Gijimo patirtis vėl mus atveria saviraiškai, buvimo gyvu ir ryšio su gyvybės šaltiniu pojūčiui.

Kūrybiniai menai – tai tiesioginės patirtys su savo vidine vizija, su tuo, kas turi ir teikia mūsų gyvenimui prasmę. Kūrybiniame procese mes galime atrasti naujas įžvalgas apie savo vidinio pasaulio paslaptis. Kai jos yra ,,išnešamos“ iš vidaus ir sustiprinamos mūsu noru padaryti asmeninį pokytį, šis procesas turi ypatingą galią gydant kūną, psichiką ir sielą. Kai žodžiams nepavyksta išreikšti savo tiesos, kūrybinė veikla gali suteikti galimybę mūsų autentiškam balsui kalbėti kitais būdais. Tai leidžia mums geriau pasijusti ne todėl, kad mūsų ,,kūrinys“ yra matomas, bet todėl, kai mūsų vidinė tiesa buvo iš mūsų „ištraukta“ ir yra pristatyta, suteikiant jai formą, išraišką išoriniame pasaulyje. Tokiu būdu per kūrybinius užsiėmimus vyksta vidinio apsivalymo ir išsigryninimo procesas, kurio metu žmogus pradeda natūraliai gyti iš vidaus. To pasekmė yra gijimas psichikoje, o tai turi „bangos“ efektą mūsų visam organizmui. Labiausiai gydantis meno poveikis yra tas, kad tai atkuria mūsų ryšį su pasitikėjimu savimi, atkaklumu ir prasmės kūrimu. Be to, nedaug žmonių žino, kad tokios priemonės, kaip spalvos ir garsas, turi ir fizinį efektą: specifinės jų vibracijos sukuria vidinius blokus atlaisvinantį bei energijas balansuojantį poveikį ir paveikia kūno ląsteles iškart, sukurdamos gydomąjį efektą, kuris įtakoja imuninę sistemą ir kraujo tekėjimą į organus. Mes gyjame tada, kai išlaisvinti mūsų pačių gijimo resursai leidžia optimaliai funkcionuoti mūsų imuninei sistemai. Natūraliai išgydyta liga palieka mus stipresnius.

Menas – maistas mūsų sielai

Siela (arba šerdinis, Tikrasis Aš) yra esmė to, kas ir kokie mes esame; ji yra mūsų gyvenimo maitintoja, įkvėpėja, vedančioji jėga. Kaip mūsų fiziniam kūnui, kad jis funkcionuotų, Sielai taip pat reguliariai reikia maisto tam, kad mus palaikytų ir apsaugotų nuo sąstingio ir užsistovėjimo, neišpildančio mūsų gyvenimo. Kaip mūsų siela mus veda per gyvenimą, taip ir mes turime ja rūpintis, ją pripažindami, kaip savo dalį, leisdami jai reikštis pasaulyje ir ją puoselėdami – taip, kaip kūnu ir protu. Apleidęs savo sielą, žmogus tampa alkanas ir pradeda ieškoti maisto netinkamose vietose, kas yra destruktyvu mūsų gyvenimui ir atitraukia nuo mus palaikančios gyvenimo jėgos energijos.

Kas maitina mūsų sielas? Tai dalykai, kurie mums leidžia pasijusti pilnu, gyvu ir vienu,- kažkam su Dievu, kažkam su Visata. Tai, kas maitina mūsų sielas, skiriasi, nes mūsų sielos yra unikalios ir sudėtingos, nors mes turime daug panašumų. Beveik visų sielas atgaivina laikas, leidžiamas gamtoje, muzika, dailė, piešimas, šokis, širdies malda, meditacija. Per meną, siekiant meditacinės patirties, bei poveikio, galima užsiimti įvairiomis meno formomis, pasitelkiant kiek įmanoma platesnį meno supratimą: autentiškas judėjimas, drama (teatras), kūrybinis rašymas, dienoraštis, poezija, rankdarbiai, istorijų pasakojimas, dainavimas, giedojimas, koliažas, svajonių lentos kūrimas, keramika, skulptūra, būgnų mušimas, grojimas kitais instrumentais, joga, masažas, bėgiojimas, juokas, fotografija, sodininkystė, daržininkystė ir t.t. Visi šie užsiėmimai yra tarpusavyje susiję per meną. Kiekvienas žmogus turėtų laisvai nuspręsti ir intuityviai pasirinkti, kas jam labiausiai tinka ir jį labiausiai traukia. Kiekvienas gali surasti savo sielos maistą, besiklausydamas savo sielos troškimų, kai yra ramus vienumoje ir susijungia su savo giliausiu balsu viduje. Pasitikėkite, jūsų šerdinis „Aš“ nuves jus ten, kur jums reikia. Svarbiausia – neignoruoti vidinio kvietimo ir neatidėlioti  jį atsiliepti, ir kai surandi tai, ko tau reikia, turi tai reguliariai puoselėti.

Žmogui

Nepaisant kuo aš tikiu
Ir nepaisant kuo tu tiki,
Mes gyvename savo gyvenimus.
Nepaisant kur aš esu
Ir nepaisant kur tu esi,
Mes vaikštome ant šitos Žemės.
Nepaisant kada tu gyveni
Ir nepaisant kada aš –
Mes abu kvėpavome tuo pačiu oru.
Nepaisant kur aš esu
Ir nepaisant kur tu esi,
Aš tave ir Tu mane kažkada mylėjai.
Ir dabar galiu sakyti esamuoju laiku – myli/myliu,
Nes tiek aš, tiek tu
buvome VISKAS.
Tie visi kažką mylėjo.

Moliūgas – rudens karalius

Moliūgai – derlinga daržovė ir  yra labai universalus produktas: juos galima  kepti, virti,  džiovinti, naudoti sriuboms, košėms, tyrėms. Valgomos visos jo dalys – minkštimas, sėklos, lapai, žiedai. Mano vaikystėje šios daržovės valgiaraštyje nebuvo. Moliūgus atradau prieš kelis metus, kai atsikraustėme gyventi į Vokietiją. Šaltą rudenio rytą ūkininkų turguje paragavus auksinės moliūgų sriubos likau sužavėta ir tada jis karaliauja mūsų virtuvėje.

Moliūgai subalansuoja  visas došas – vata, pita ir kapha. Jie yra puiki atjauninanti priemonė.

Moliūgai dera su visais prieskoniais, ypač šildančiais (gvazdikėliais, cinamonu, džiovinta paprika, juodaisiais pipirais, imbieru), stimuliuoja kraujotaką, šildo galūnes.

92 proc. moliūgo sudaro vanduo, vaisiaus minkštimas turi cukraus, kalio, kalcio, magnio ir geležies druskų, vitaminų C, B1, B2, PP ir provitamino A, o sėklos – 36-52 proc. riebiojo aliejaus, fitosterinų, dervinių medžiagų, organinių rūgščių, zinko.

Šviežias moliūgų minkštimas gerina žarnyno veiklą ir valgomas, kai užkietėję viduriai.

Moliūgai skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl jais galima gydyti pabrinkimus, atsiradusius dėl širdies ir kraujagyslių, inkstų ir šlapimo pūslės ligų.

Moliūgai turi milžinišką kiekį vitaminų. Vitaminas D reikalingas vaikų augimui, padeda įsisavinti kalcį dantims ir kaulams.

Vitaminai В, С, РР, Р ir Е stabdo senėjimo procesus.

Moliūgų rūšių yra apie 30. Iš išbandytųjų rekomenduoju sviestinį ar hokaido moliūgą. Norint sau pasilengvinti patiekalų ruošimą iš moliūgų siūlau pasigaminti TYRĖS , kurią galėsi naudoti labai plačiai sriuboms, blynams, padažams, troškinimas, pyragams, kokteiliams, košėms, virtinukams, energetiniams rutuliukams. Tyrės paruošimui reikia tik moliūgo: supjaustyti gabalėliais, iškepti orkaitėje, 180-ies laipsnių, apie 40 min. tol, kol bus minkšti. Po to smulkintuvu viską sutrinti iki vientisos masės. Stiklainėlyje šaldytuve galima laikyti iki savaitės. Paskirčius į indėlius užšaldyti ir naudoti ištisus metus.

Kokteilis iš moliūgų tyrės

1 bananas
300 ml Apelsinų sulčių
4 s.v moliūgų tyrės
Cinamono ziupsnelis

Nulupame bananą ir dedame į kokteilinę, taip pat dedame moliūgų tyrę, supilame spaustas apelsinų sultis. Pabarstome cinamono. Viską suplakame. Supylus kokteilius į stiklines, dar truputį pabarstome cinamonu.
 

Moliūgų sriuba

Man patinka  paprastesni ir kuo mažiau laiko užtrunkantys receptai.
Mažą hokaido moliūgą supjaustome su odele gabaliukais, dedame į skardą, druska, juodieji pipirai, karis, paprikos milteliai, česnako kelios skiltelės, svogūnas, apšlapstome aliejumi ir kepame apie 30 min ant 180 laipsnių.  Užverdame puode vandenį su ekologisku sultiniu ir sudedame iškeptą moliūgą į puodą. Dar kelias minutes paverdame ir viską supiuriuojame smulkintuvu. Galima paskaninti tirštu kokosų pienu. Lengvai ir greitai tiršta sriuba ant jūsų stalo.

Blyneliai su moliūgu

200g avižų
1 obuolys
4 v.š moliūgų tyrės
2 v.š kokosų aliejaus
3 v.š agavų sirupo
cinamono žiupsnelis
Apie 1 stiklinę augalinio pieno

Viską supiuriuoti  trintuve ir kepti.  Labai skanu su šviežiomis uogomis.

Moliūgų tyrė

Pasveikinimas Vyrui

Sveikas atvykęs į mūsų sukurtą Dievišką erdvę. Ją kūrėme pirmiausia Jai – ateinančiai Deivei, kuri vis dar savęs ieško, kuri yra pakeliui į save, kuriai reikalinga parama, Dieviška Meilė ir Šiluma.

Pastebime, kad mus lankai ir tu. Mes džiaugiamės tavo buvimu su mumis, šalia, tyliai, o kartais taip jausmingai, kai mums dėkoji, kai išreiški savo Meilę iš visos Širdies, be lūkesčių, be šurmulio. Esi laukiamas ir taip pat be galo mylimas, esi mums svarbus. Esi čia, todėl tikime, jog ieškai kažko daugiau savo gyvenime. Norime būti tau – ieškok, skaityk, gerk tai, ką pajausi, kol akys bėgs mūsų tekstais ir nuotraukomis.

Šita erdvė yra mūsų Šventovė, ji yra saugoma iš aukščiau. Būk mums artimas, būk jautrus, gerbk mūsų patirtis. Mokykis su mumis, patirk mus per mūsų istorijas, auk kartu su mumis. Mylėk mus, atliepk mums.

Esame Moterys savo giliuose, autentiškuose išgyvenimuose, einančios skirtingais keliais, tačiau į tą patį tikslą, tą pačią vietą – Naująją Žemę, kur nebėra dualumo gera / bloga, kur yra Vienis, kur žmonės gyvena iš Širdies. Šimtmečius metų moteriškumas kaip ir vyriškumas buvo sužeistas, vyrų ir moterų santykiai buvo suluošinti.  Naujoje Žemėje yra balansas ir pagarba tarp BŪTI ir VEIKTI, kur BŪTI yra moteriškumas, o VEIKTI – vyriškumas. Visa tai yra kiekviename iš mūsų, tiek vyruose, tiek moteryse. Du poliai egzistuojantys ir sudarantys Vienį mumyse, todėl viena be kito negali egzistuoti, nes tai bus neišpildyta ir nuolat gyvensime kažko trūkume. Naujos Žemės kūryba kyla iš tarp vyriškumo ir moteriškumo polių balanso mumyse. Moterys pradėjo busti ir siekti sugrįžti į save, į savo vidinę pilnatvę, jos nori pagyti, jos pradėjo savo kelią ir prisiėmė savo atsakomybės dalį. Kiekvieno iš mūsų gijimo procesas yra individualus ir unikalus, tačiau per Moters išgijimą, jos tyrumą, išsivalo Dieviškas vyriškumas, tiek joje pačioje, tiek santykiuose.  

Mes visuomet būsime Jai ir Jam. Jei jauti, kad tau trūksta kažko, jei jauti Širdis kviečia gilesniam pokalbiui – susisiek su mumis. Jei jauti, kad nori sužinoti daugiau, patirti daugiau – pasakyk mums. Tu taip pat esi mūsų augimo dalis, patirtis, kurią norime išgyventi ir dalintis, todėl ačiū tau, kad atėjai čia, į mūsų saugią ir puoselėjamą erdvę, ačiū tau, kad esi – sau ir mums.

Su Meile

Kalbėkite savo vidinę tiesą

Gerklės duobutėje besirandanti penktoji čakra, Vishudha, išvertus iš Sanskrito kalbos, reiškia „Apsivalymas“. Būdama tarp širdies ir galvos, ji mums atveria vartus patekti į subtiliąsias aukštesniųjų čakrų savybes ir padeda palaikyti minčių, jausmų ir veiksmų vientisumą. Kai mes atveriame savo širdį, mes susijungiame su visuotine širdimi ir galime klausytis dainos, kuri kyla iš mūsų vidaus. Tai – savo individualaus balso sukūrimas. Gerklės čakros balansas apibrėš, koks sąžiningas jūs esate ir kaip gerai jūs galite išreikšti save žmonėms, kurie jus supa. Priklausomai nuo to, kokia švari ar drumzlina yra ši čakra, jūs patirsite sėkmę arba nesėkmes gyvenime.

Subalansuotas gerklės energetinis centras

Gerklės sritis valdo anatomines skydliaukės, prieskydinės liaukos, žandikaulio, kaklo, burnos, liežuvio ir gerklų sritis. Gerklės čakra valdo mūsų kalbą ir kūrybinę išraišką pasaulyje ir yra susijusi su saviraiška, bendravimu ir gebėjimu klausytis kitų. Subalansuota gerklės čakra padeda mums kalbėti aiškiai ir išreikšti savo vidinę tiesą, išreikšti savo jausmus su meile bei atjauta, lengvai priimti komplimentus bei kritiką ir būti geru klausytoju. Tikėjimas ir supratimas sudaro gerklės čakros esmę. Būti atviram ir susilygiaviusiam penktoje čakroje reiškia kalbėti, klausytis ir išreikšti save iš aukščiausio savasties centro. Tai per gerklės čakrą mes kalbame apie savo pasirinkimus ir atrandame, kad mūsų pasirinkimai, nesvarbu, kokie maži ar nesvarbūs jie gali atrodyti, turi pasekmes.

Energetiškai, gerklės čakra yra labiau vyriškos prigimties manifestacijos centras, kuris suteikia galimybę sutelkti energiją išorėn, kitaip sakant, jos dėka energija yra transformuojama į mūsų manifestacijas fiziniame pasaulyje. Ji įgalina mus padaryti savo vidinį pasaulį žinomu kitiems. Vidinis gyvenimas yra išreiškiamas per bendravimą žodine, vaizdine, akustine, judesio kalba. Subalansuotas gerklės energetinis centras ragina suteikti savo idėjoms, emocijoms fizinę formą per kalbėjimą, juoką, verksmą, šauksmą ir kitas išraiškos priemones. Šio centro dėka mes turime galimybę transformuoti savo negatyvias patirtis į pamokas, išmintį ir tyrą sąmonę.

Penktoji čakra yra vienas iš jautriausių centrų žmogaus energetinėje sistemoje ir lengvai gali būti išbalansuotas, jei mes negerbiame savo giliausių jausmų arba susilaikome nuo savo tiesos išreiškimo sau ir kitiems. Jei jūsų gerklės čakra yra balanse, jūs neturite problemų išreikšdami save pasaulyje. Jūs esate kūrybingi, padedantys ir galite sėkmingai pasiūlyti žmonėms pagrįstus patarimus, kai jūsų paklausia. Jūs žinote, ko jūs norite iš pasaulio ir nebijote to paprašyti, ir tai, ko jūs prašote, visada ateina be didelių pastangų. Jūs nebijote išreikšti savo pažeidžiamumo ir žmonės jus už tai gerbia. Kai kalbate savo vidinę tiesą, jūs iš tikrųjų esate laisvas.

Nustatykite Savo Aukščiausią Tiesą

Autentiška išraiška nėra tai, kas ateina lengvai. Dažnai lengviau yra pasakyti tai, ką kiti nori išgirsti, vietoj to, kad išsakyti savo tiesą. Baimė, kad nebūsi priimtas arba būsi teisiamas, gali sulaikyti nuo savo tiesos išsakymo. Darbas su žemesnėmis čakromis padės pasiruošti šio lygmens bendravimui. Susilygiavimas pirmojoje ir antrojoje čakroje padeda apeiti baimę. Trečios čakros atvėrimas padeda pajausti savo asmeninę galią ir turėti pasitikėjimo save išreikšti. Žinojimas, kas yra tavo širdyje, ateina tuomet, kai tu susilygiuoji su savo ketvirtąja čakra. Tuomet, kai jūs prieinate prie savo poreikių, troškimų ir nuomonės išsakymo, jūs esate geriau pasiruošę nustatyti, kaip būti nuoširdžiu sau ir kitiems.

Išreiškite Savo Tiesą

Jeigu jūs esate įpratę prisitaikyti prie kitų, vietoj to, kad sakytumėte tai, ką norite, galite praktikuoti garsų kalbėjimą su savimi. Save patvirtinantys teiginiai padeda paversti tai, ko tu trokšti, realybe. Naudokite tokius teiginius, kaip: „Aš drąsiai ir atvirai išreiškiu savo tiesą“, „Aš kalbu laisvai ir su pasitikėjimu“, „Dabar yra saugu man išreikšti savo jausmus ir kurti gyvenimą, kokio aš trokštu“, „Viskas, ką aš darau, yra Meilės išraiška“ arba susikurkite savo teiginius, kurie jums „rezonuoja“. Nusistatykite terminą, pavyzdžiui, mažiausiai dvidešimt vieną dieną, ir kasdien atlikę šią praktiką pažymėkite tai kalendoriuje. Užrašykite ant lapelio tai, ką jūs norite pasakyti kitam asmeniui, bet nerandate drąsos to padaryti. Užrašykite frazę, kurią jūs pasakysite tam žmogui, kai su juo susitiksite, ir praktikuokite tai priešais veidrodį. Galite įtraukti keletą atsakymų, įsivaizduodami, kaip kitas žmogus gali atsiliepti į jūsų kalbėjimą.

Kalbėkite ir klausykitės su užuojauta

Senovės išmintis teigia, kad yra trys slenksčiai, kuriuos mes turėtume peržengti prieš kalbėdami:

  • Pirmiausia, paklauskite savęs: „Ar tai, ką aš ruošiuosi pasakyti, yra tiesa?“
  • Jeigu taip, tęskite ir paklauskite savęs: „Ar tai, ką aš ruošiuosi pasakyti, yra būtina?“
  • Jei atsakymas yra teigiamas, pereikite prie trečiojo slenksčio ir paklauskite savęs: „Ar tai, ką aš ruošiuosi pasakyti, yra malonu?“

Savo aukščiausios tiesos išsakymas nereiškia, kad jūs galite būti kritiški arba žeidžiantys. Sudirgimas kitų atžvilgiu ir to sudirgimo išsakymas sukelia disbalansą visose čakrose. Žmonės yra vertinami už tai, ką jie atneša į mūsų realybę, vietoj to, kad būtų kritikuojami už tai, ko jiems trūksta arba ką jie daro neteisingai. Tiesa, kylanti iš jūsų dvasinės esmės, visuomet pasirodys kaip maloni ir atjaučianti.

Klausymasis yra kitas gerklės čakros aspektas. Aukščiausia klausymosi forma apima savo pilno dėmesio davimą kitam asmeniui. Tai reiškia, kad jūs turite padėti šalin elektronines priemones arba jas išjungti ir, prieš atsakydami, laukti, kol kitas žmogus pilnai save išreikš.

Atverkite ir sulygiuokite savo gerklės čakrą

  • Giedojimas, dainavimas, niūniavimas ir skaitymas balsu yra nuostabūs būdai atverti penktąją čakrą.
  • Mantros garsai šiai čakrai yra HUM (tariamas „ham“) ir „Ai“.
  • Masažuokite arba leiskite sau patirti kaklo, gerklės ir pečių masažą.
  • Savo jogos praktikoje galite daryti kupranugario, tilto, plūgo asanas, stovėseną ant pečių. Šios pozos stimuliuoja skydliaukę ir prieskydinę liauką, taip pat atneša energiją į gerklės sritį.
  • Nuspalvinkite savo gerklės čakrą. Ji yra siejama su dangaus mėlynumo spalva. Tai – tiesos, lojalumo ir išminties spalva. Sėdėkite patogioje pozoje tiesiu stuburu lauke po mėlynu dangumi arba įsivaizduokite gražų mėlyną dangų, sutelkę dėmesį į gerklės čakrą ir palaikydami kvėpavimą. Papildomai, galite uždegti mėlynos spalvos žvakes, rengtis šos spalvos rūbais arba apsupti save šia spalva savo aplinkoje.
  • Ugdykite savo žodinio kalbėjimo bei klausymosi įgūdžius, viešą kalbėjimą, debatus, istorijų pasakojimą prie laužo, draugų rate.
  • Susijunkite su tokiais akmenimis kaip turkis, mėlynas opalas, safyras, mėlynasis topazas, akvamarinas.
  • Įsileiskite į savo erdvę aromaterapiją ir patyrinėkite tokius eterinius aliejus kaip rožė, bosvelijų (frankincesas), santalas, šalavijas, jazminas, nerolis, kvapiųjų kanangų (ylang ylang), citrinžolė, geraniumas (pelargonija), juozažolė.
  • Balansuokite savo gerklės čakrą per sveiką mitybą. Dauguma vaisių turi daug vandens ir yra puikus pasirinkimas balansuojant penktąją čakrą. Spaustos daržovių sultys taip pat yra geras būdas padėti sau mitybos keliu. Valgykite ant medžių augančius vaisius (obuolius, persikus, nektarinus, kriaušes, slyvas, abrikosus, vyšnias ir kt.), patiekaluose naudokite citriną, susilaikykite nuo pieno (ir tabako), reguliariai gerkite daug vandens, šviežių vaisių sulčių ir žolelių arbatų.
  • Balansuokite savo gerklės čakrą su gamta. Gerklės čakros elementas yra eteris, o pojūtis – girdėjimas. Savo dvasingumo apkabinimas ir meditacija bet kur gamtoje, leidžiant savo gerklei atsiverti viskam, kas yra, pradės balansuoti gerklės čakrą ir jūs galėsite pradėti gauti žinutes iš Visatos.