Sesių dienoraščiai
Leave a comment

Sielos dienoraštis

Veidai gali būti pamiršti, tačiau ne sielos, su kuriomis susitinkam. Jos – nepamirštamos… Visada širdyje joms bus rami vieta…

AŠ TIKIU, kad šiame gyvenime mes vieni kitiems šviečiam šviesos ŠVYTURIU.

AŠ TIKIU, kad tamsiausiose gyvenimo įdubose mes išTRAUKIAM vieni kitus iš sudužusio pasaulio prieblandos.

Aš Tikiu…

„Pasaulyje, kuriame daugelis nešioja kaukę, privilegija yra matyti kitą „Už“ viso to… O didžiausia privilegija yra pamatyti savąją sielą, net jei ji ir dužo, daugybę kartų. Nebijoti vėl ir vėl mylinčiai ja dalytis…“

AŠ TAVE MYLIU… Tiesiog Tave myliu. Už visų kaukių…

„Matau raudonų rožių medžius. Matau, kaip jie žydi MAN ir TAU… Ir aš sau galvoju, koks nuostabus pasaulis. Matau dangaus mėlynumą ir baltus debesis… Ir aš sau galvoju, kokia šviesi palaiminta šiandien diena, kokia tamsi šventa naktis… Ir aš sau galvoju, koks nuostabus pasaulis…“

Jame aš nesu tik šis kūnas ar žmogus, kurį tu matai.

Aš ESU mylinti, amžina šviesos būtybė, gyvenanti šiame žemiškame inde.

AŠ ESU graži, spinduliuojanti, angeliška Kūrėjo išraiška to, kas kada nors buvo ir viso to, kas kada nors bus…

Aš esu dalintis čia vėl ir vėl, GILIAI MYLĖTI…

O kai bus Dieviškasis laikas ir žvaigždės susilygiuos, aš grįšiu iš šios sielos misijos savo plunksnuotame pakilimo soste atgal į žvaigždes ir vėl prisijungsiu prie didžiųjų Dievų ir Deivių, kurie plaukia dangaus vandenimis amžinybės laivais tarnaudami Didžiąjai Kosminei Motinai..   

Filed under: Sesių dienoraščiai

by

Esu pasiruošusi Tave išgirsti, remti ir dalintis saugia širdžių erdve. Esu čia tam, kad Tu kaip Saulė šviestum, šildytum, teiktum gyvybę savo Širdies sėkloms Naujosios Žemės sode ♡.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *