Mylintys Santykiai
komentarai 2

Kurkime savo pasaulį bendrystėje ir vienyje

Brangieji mano, galbūt daugumai iš mūsų pastaruoju metu yra suteikta galimybė pabūti namuose, atsitraukime ar vienumoje. Galbūt dabar vis labiau atsigręžiame į save, gal svarstome ir galvojame, kodėl viskas vyksta taip, kaip vyksta. Galbūt kyla ir jums suvokimai, kaip ir man, kad kiekvienas MAŽAS mūsų pasirinkimas tiesia labai DIDELIUS kelius. Jei taip, tai pastebėkime juos. Gal jie neša stiprią žinią. Galbūt ir jums taip kyla jausmas, kad dabar kaip niekad labai reikalinga suremti pečius visiems, pradėti kurti kitokią mūsų ateitį, kitokią realybę.

DABAR mes galim rinktis kitaip, galim pasirūpinti vieni kitais, galime burtis ir kurti, svajoti ir planuoti tai, kas mus iš tikrųjų svarbu ir kokio gyvenimo ar santykių vieni su kitais mes norėtume.

Aš siekiu, esu pasirengusi ir matau viziją, kad žmogus žmogui nėra priešas, kai vienas kitą nuramina, paguodžia, apkabina ir priglaudžia ne tik rankom, bet visa širdimi. Raginu visus kalbėti iš širdies, NUOŠIRDŽIAI IR GRAŽIAI, su meile, ne iš ego, be kaukių. Kviečiu mokytis išklausyti, neteisti. Susigrąžinkime savo širdžių ir intensijų tyrumą. Kai gebėsime pasakyti savo tiesą ATJAUČIANČIAI, NESKAUDINANČIAI, gebėsime išlikti savo ašyje, savo vidinėje jėgoje ir ramybėje. Ir bendravime iš širdies kaukės savaime visos nukrenta. Ir nebūtinai kitas turi tai priimti. Nesusireikšminkime, jei kažkas neišgirsta tai, ką tu sakai. Mes kiekvienas esame unikalūs ir visi informaciją suvokiame ir priimame savaip. Išdrįskime nebeabejoti kito nuomone, mokykimės ją išklausyti. Būkime pavyzdys vienas kitam ir parodykime, kad galime bendrauti nuoširdžiai, išsakant tai, kuo tikime, kas yra mūsų tiesa. Ir pagalvokime, ar iš tiesų reikia sakyti viską, ką tu manai. O gal kartais verta išlaikyti pagarbą sau ar net atsitraukti.


Tikiu, kad nuoširdžiai ištarti žodžiai GALI ATNEŠTI TEIGIAMĄ POKYTĮ. Intensija yra labai svarbi kiekvienam žodžiui ir minčiai. Juk jau mes daugelis iš mūsų žinome, kad ištartas žodis virsta materija. Pastebėkime, ką mes kuriame mintimis ir žodžiais šiandieną? Kokią aplinką mes matome ir pagalvokime, ką mes iš tiesų norėtume matyti ir kurti? Stebėkime savo mintis, žodžius ir poelgius dabar. Ar viskas iš tikrųjų tenkina mus, kaip viskas klostosi dabar ir ką ir kaip mes kiekvieną akimirką galėtume kurti. Kviečiu paleisti teisimą aplinkybių, situacijų ir žmonių aplink. Galbūt atėjo laikas naujam, kitokiam kūrimui ir žingsnis po žingsnio kurti MINTIMIS, ŽODŽIAIS IR DARBAIS, kaip mes ilgai svajojome Tegul mūsų dėmesys būna kitoks, be negatyvo. Tegul plečiasi mūsų sąmonė ir išlaikykime savo fokusą ir įsicentrinimą taip, kaip mes iš tikrųjų norime būti. Jaučiu, kad ateina laikas, kai galvosime ne vien tik apie save ar savo šeimos gerovę. Kviečiu pastebėti, kaip gyvena ir šalia esantis. Galbūt paklauskime kaimyno, net jei ir jis jums nepatinka, kuo galėtume jam padėti. Stebuklai vyksta paprastume. Tegul vyksta mūsų širdžių treniruotė ir atvėrimas, ir tuo pačiu išėjimas iš ego mąstymo ir pinklių. Tiesiog praplėskime savo veiklos zoną. Būkim geresni nors truputėlį platesnėje erdvėje. Pasižadėkim tai sau. Labai labai prašau.

Kviečiu visus dalintis. Juk ką atiduodi, sugrįžta dvigubai. Gal ne iš to kaimyno, gal ne tokiu būdu, bet – dvigubu gerumu. Na, pavyzdžiui turi penkis marškinius visoms penkioms savaitėms dienoms. Atiduok vienus stingančiam. Kas atsitiks, kad dvi dienas tik su vienais eisi į darbą, juk pirmadieninius galima išsiskalbti, o šalia esančiam gal tai bus tik vienas drabužis pasikeitimui. Pasidalinkime, jei mus visata aprūpino gausiai maistu. Juk galbūt, kai norisi išmesti maistą, kitam tai bus tobuli pietūs. Pasikvieskite kaimynus arbatos ar vakarienės. Juk tai yra taip mums svarbu. Stiprinkime ryšį vieni su kitais. Teauga ir plečiasi bendrystė.


Gal ne visiems tai gali būti paprasti ir lengvi žingsniai. Juk dažnai dideli pokyčiai vyksta nesaugioje aplinkoje ir iš ne visai malonių mums susiklosčiusių aplinkybių. O galbūt jos tam ir duotos, kad pamatytume viską šiek tiek kitokiu žvilgsniu ir būtume stumtelėti mums palankiu keliu. Juk dauguma didelių dalykų buvo sukurti išdrįsus eiti dar nebandytu keliu. Man lygiai taip pat būna. Aš esu gana atsiribojęs žmogus, bet vat kažkas visa jėga stumia mane dabar jums rašyti. Man irgi nedrąsu, bet taip pat žinau, kad jei net ir 95% jūsų ir nepatiks tai, ką rašau, nors 5% širdžių tai tikrai palies. Ir aš žinau, kad šie žodžiai darys teigiamą pokytį, ir tai jau bus buvę verta. Aš ne visada esu iš tų itin atsidavusių žmonių, bet mokausi, nes žinau, kaip tai yra svarbu.

Kai SENI TILTAI BYRA, mums tenka statyti naujus. Statykime juos, nukreiptus iš širdies į širdį. Te žmonių fokusas krypsta į svarbesnius dalykus, nei, tarkim, finansai ir materija. Taip, pinigai reikalingi, tai mainų energija. Bet gal geriau vietoj naujo automobilio gyventi ramesnėje, draugiškoje ir atjaučiančioje aplinkoje? Investuokime į žmones, o ne į daiktus. Didinkime visokeriopą gausą. Investuokim meilę. Paleiskime stiprų prisirišimą prie pinigų ir pagalvokime, kurią dalį gerų darbų galim daryti neatlygintinai. Koks poveikis būtų pasauliui, jei tai darytų kiekvienas žmogus, net jei ir po nedaug. Tarkim kasdien į krūvelę pradedi dėti po mažą grūdelį, tad ilgoje perspektyvoje tai oho, koks aruodas gautųsi! Tad galbūt ir tokia atrodanti smulkmena būtų labai svarbi šiandien.


VEIKSMO INTENCIJA YRA LABAI SVARBI. Kartais pastebiu, kad iš pradžių elgesys prasideda iš jausmo: „padarysiu gera, nes ir man gali to reikėti“. Taip gal ir jums būna? Esu ne kartą pastebėjusi, kad, kai tik pradedu laukti grąžos, tai ir pradeda tau gyvenimas siųsti situacijas, per kurias gautum grąžą, gal ne visada maloniausiais būdais. Galbūt dėsniai taip veikia. Kažkam paaukojai pinigų su mintim, kad ,,gal ir man kažkada prireiks tokios pagalbos“, tai greičiausiai tai ir įvyks, nes pastebėk, kad sukurta tokia programa, kad ,,reikia laukti pagalbos iš kitų“.

Todėl skatinu nuo pradžių PASIRINKTI INTENCIJĄ – tiesiog skleisti gerumą ir plėsti savo geros energijos erdvę. Įsivaizduok, kaip padėdamas kitam uždegi savo tamsiame rūsyje mažą žvakelę. Kiek žvakelių reikia, kol rūsys ims švytėti? Vienas geras poelgis – vienas grūdas pasėtas į žemę. Pamatyk, koks gražus rezultatas lauktų! Tai galėtų būti mums motyvas ar netgi tikslas, nes ne visi mes gebame veikti ar sukurti kažką neišsikeliant tikslo. Kai darom dėl kitų, – iš tiesų darom dėl savęs. Juk visi esame VIENA. Kiekvienas žmogus yra kaip maža kažkokio kūno ląstelė, sudarantys ir jungiantys vieną organizmą. Tegul tas vientisas mūsų organizmas, vienas pasaulis būtų kuriamas be teisimo, negatyvumo, o su atjauta ir meile sau ir kitam, su parama ir pagarba sau ir kitiems bei atvira širdimi ir dėkingumu. Apsikabinkime vienas kitą širdimi dabar. Ir rytoj taip pat. Apglėbkime savo žemę ir padėkokime jai, kad ji aprūpina viskuo mus, ko mums reikia. MES ESAME SAUGŪS.


Kviečiu stebėti savo MINTĮ -ŽODĮ-VEIKSMĄ. Kviečiu visus žengti su intencija „KEIČIU SAVO ELGESĮ – KEIČIU SAVO IR MŪSŲ VISŲ REALYBĘ“. Koks tampi tu pats – toks taps ir pasaulis. O gal bent pabandykime nuo dabar, žingsnis po žingsnio, atmetus visus lūkesčius? Taigi, nuo ko jauti pradėti jau šiandien?

Su begaline meile, Rūta

Filed under: Mylintys Santykiai

by

Mano kelias buvo Jus sutikti. Mano kelias buvo su Jumis pasidalinti. Tai lieka susiliejime vardan geresnės, šviesios ateities.

2 Comments

  1. Dėkoju, Rūta, už mintis. Dalinimąsi man nebuvo svetimas ir iki šiol. Bet radau labai gilių minčių, kurios surezonavo. Puikus straipsnis. Vertingas.

    • Ačiū, brangi Vita, už komentarą. Šiuo metu dalinimąsis itin aktualus, tad pasistenkime „užkrėsti“ juo kuo daugiau žmonių. Kad susivienytume, kad prasidėtų tikras širdžių bendravimas! Internetinėje ervėje jau stebiu tai vykstant, būtų smagu, kad tai persikeltų ir į fizinę realybę!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *