Santykis su Savimi ir Šaltiniu
Leave a comment

JI

Ji sugrįžta į Savąją Galią…


Ji nugyveno daugybę metų, nesuvokdama, kas Ji iš tiesų yra.


Ji abejojo savo pačios grožiu, įžvalgumu ir Savąja Didybe.


Ji dažnai jautėsi, lyg čia būtų ne jos vieta, nes Ji atėjo į šį gyvenimą, susieta su dvasiniu pasauliu, palaikančiu ją taip stipriai…

Kažkada ji buvo pasimetusi ir paklydusi, dar nemokanti savęs priimti ir įvertinti.
Ji buvo kaip laivas, mėtomas didžiulio vandenyno bangų, be vairo ir be pasitikėjimo burių, turėjusių ją nukreipti į josios pažadėtąją žemę.

Ji buvo Toji, kuri neteko savo pačios priėmimo, kurio taip troško, ir ieškojo savęs kituose. Ji stengėsi įtikti ir patikti kitiems, negalėdama susitikti su savimi ir paremti save;
Ji pasiduodavo kitų įtakai ir nuomonėms, net ir žinodama, kad ji jau buvo vedama savo širdies.


Ji suteikė laiko subręsti savajai tiesai ir dažnai atidavė save kitų kontrolei…
Jai norėjosi būti pripažintai ir mylimai, bet ji nebuvo dar pasiruošusi žengti žingsnį į priekį ir suteikti pirmenybę sau pačiai.

Užtruko daug laiko, kol ji atsisuko į save pačią; ji daug kartų pakluso kitų norams ir taisyklėms.


Tuo pačiu ji žvelgė į viską iš aukščiau ir giliau, dėliojo taškus;
Ir vieną dieną jai atėjo suvokimas ir vidinis žinojimas…


Visi jos išgyvenimai pastūmėjo ją išeiti iš situacijų ir patirčių, kuriose jai visada buvo per ankšta, kuriose ji jautėsi esanti nepakankama..
Ir ji tapo Tiesos siekėja, ieškojo atsakymų…


Ji troško sužinoti, kas ji yra iš tikrųjų; ji norėjo suprasti, kodėl ji čia.
Jai reikėjo surasti kelią ir išsilaisvinimą nuo savo pačios baimių…

Jos kelionė buvo tolima ir plati:
Ji sekė ir rinko žinias iš savo Mokytojų;
Ji tapo senovės žiniuonių Jogė,
taikė jų mokymus savo gyvenime.


Ji augdama stiprėjo,
atverdama savo širdį,
pažadindama savąją Šakti.
Ir taip atsiverinėjo jos Trečioji Akis…


Jos galios augo ir kilo greitai, nes užskleistas šydas nuslinko ir ji išvydo, kas ji Tokia.
Ji atpažino kiekvieną, kuris slepiasi už visuomenės ,,primestų“ normų, įsitikinimų ir apgaulingos išorės, todėl ji galėjo įžvelgti dirbtiną ir „suvaidintą“ tobulumą kituose.


Tai matydama, ji pradėjo branginti Tikrąją, nepaisant visų savo trūkumų, tobulą save, kuriai ji priešinosi ir nenorėjo kažkada pripažinti…
Taip pat Ji pradėjo matyti tą Tikrąjį kitų tobulumą…

Šiandieną ji keliauja su išjaustu sąmoningumu…
Ji nebeįvardija niekieno kaip ,,geras“ ar ,,blogas“.
Ji suvokia viską ir visus kaip besikeičiančią energiją be vertinimų ar lyginimų.
Ji suteikia erdvės kitiems, pasimetusiems ar esantiems nežinojime, nes ji taip pat ten buvo, ir dar pati ten kartais apsilanko.


Ji supranta, kad jiems reikia meilės, kurią jie kartais sumaišo su pavydu, savanaudiškumu ar rungtyniavimu…
Ji jaučia kitų pažeidžiamumą ir silpnąsias vietas, tuo pačiu jausdama ir savąsias.
Jai gerai pažįstamos kitų baimės, kurios atsispindi kitų akyse per savo pačios praeities baimes.


Bet už viso to, už juos ,,apsaugančių šarvų“, ji geba išvysti Šviesą juose, Dievo/Deivės Esatį…
Ir ji jaučia šį šventąjį buvimą savyje, vibruojantį jos kūne ir širdyje.


Todėl ji daugiau nebeskuba teisti kitų, nes ji žino, kad ji nėra ,,aukščiau“ jų, kuriuos jai kartais kildavo noras kaltinti ar kritikuoti.
Ji žino, kad ji nėra atskirta nuo jų;
ir, kadangi ji leidžia sau būti savimi,-
ji geba priimti ir kitus su pagarba ir atjauta…

Ji nebesistengia keisti kitų taip pat.
Ji gerbia kiekvieno pasirinktą kelią,
nes ji žino, kad kiekvienos sielos gyvenimas yra toks, kokio reikia jai pačiai, vardan savojo tobulėjimo ir skleidimosi.


Todėl ji suvokia, kad jai nereikia, ,,gelbėjant“ kitą, atimti iš jų patirtis ir pamokas, kurios yra svarbios ir reikalingos jiems patiems.
Tad, vietoj to, ji padrąsina, įkvepia, gydo, atskleidžia ir primena jiems apie jų pačių pamirštąjį dieviškumą…

Drovi ir baikšti mergina tapo drąsia ir atvirai išsireiškiančia ir kalbančia visiems ir visų Motina…
Ji nebesusigūždama ir su pasitikėjimu sako, ką mato ir jaučia;
Ji paremia ir padeda tiems, kurie prašosi pagalbos.


Ji – kaip šviečiantis žibintas tiems,- pasimetusiems tamsoje…
Ir ji nebijo pastovėti už ramybę ir meilę, kurią ji skleidžia šiame pasaulyje…


Jeigu kažkas bando nuteikti ją prieš jos Tiesą ir žinias, ar kritikuoti ją,-
ji ramiai ir pagarbiai atsako: ,,Ačiū už pasidalinimą“,-
ir pasitraukia…
Nes ji tiki Savimi.
Ji žino, kad ji yra įkūnyta Dieviškoji Motina…

Ji yra deivė Artemidė, jaučianti savy gamtos laisvę ir laukiškumą…
Ji yra atjaučianti Tara ir kovotoja Durga…
Ji keliavo Inanos tamsos požemių takais,
ir dabar yra išėjusi iš ten su ypatingais savo vidinės karalystės turtais.


Ji dabar žino, kodėl yra čia, ir įgyvendina savąjį tikslą…
Ji – ne viena,-
Ji yra kartu su dauguma Kitų, kurios taip pat pasirinko sugrįžti tam, kad skleistų Meilės ir Šviesos žinią.
Tai yra Jų Kelias ir Jų Gydanti Dovana kitiems…


-Caroline de Lisser

Filed under: Santykis su Savimi ir Šaltiniu

by

Esi čia tam, nes esi svarbi/svarbus ir ypatinga/ypatingas.Viskas turi prasmę ir tu esi čia ne be reikalo. Jei nors vienas skaitytas ir išjaustas sakinys kažkaip palietė tave,- tai žinok - tai palietė ir mane, ir dauguma kitų. Tegul tavo buvimas šioj erdvėj keičia tavo gyvenimą, padeda tau suvokti, kad gyvenime gali būti labai kitaip, nei tu galvoji ir, kad tu esi ,,daug daugiau", nei kada manei esanti/esantis. Tegul atsiveria tavo Širdis ir Didieji sielos vartai į ten, kur yra ramu ir gera, kur tu esi ne viena,- mes visi kartu esam susikibę ,,nematomomis" rankomis ir gijomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *