Santykis su Savimi ir Šaltiniu
Leave a comment

Ištikimybė savosios sielos giesmei

Visais laikais išmintis kalbėjo ir kalba žmogiškojomis lūpomis… Visais laikais buvo Žemės budintojų, šviesnešių, atnešančių gyvą, meilės ir išminties, žodį žmonijai. Kūrėjo kalba – meilė. Išmintis liejasi kasdien per žmogiškąjį pradą, per kiekvieną iš mūsų. Tik kiek esame laisvi nuo to, kas sulaiko išjausti, išgirsti ir suvokti tai?


Gyvas žodis atkeliauja ir paliečia tinkamu metu ir laiku… Gali išgirsti tik kartą ir lyg blyksniu širdyje įsižiebia vidinis žinojimas, atgarsis širdies balso, tiesos atpažinimas… Jis jaučiamas širdies gelmėje, kai tuo metu protas neturi paaiškinimų. Įvyksta praplėstas suvokimas, prisiminimas. O kartais ,,gyvą žodį” gali girdėti šimtmečių šimtmečiais, kol tai paliečia gelmę, kol žodis tampa gyvu pajautimu, suvokimu, prisiminimu. Iki to nusimetinėji tuos sluoksnius, dėl kurių negali atpažinti širdies skambesio dainos.

Mūsų tiek daug esančių čia Žemėje… Ir tiek daug tiesų sutinkame, tiek daug tiesų atkeliaujančių iš žmogiškųjų lūpų… Tarp tiek daug galimi įvairūs takeliai… Ir visi takeliai yra gerbiami ir priimami. Nes klystkelio nėra. Yra patirtis, kuri priimama su pagarba ir meile, visa kam, kas yra aplink mus, visa, ką girdime, matome ir patiriame.

Kiekvieno iš mūsų vidinis skambesys, būtis, esatis yra mūsų kelio rodytojas, takelius apšviečiantis, atsakymais apkabinantis. Pasitikėjimas, atsidavimas, klausymasis, bendrakūryba su Šaltiniu…

Kuomet išlieki savoje širdies ašyje eini tvirtais pasitikėjimo žingsniais tarp daug tiesų takelių.

Taip, kaip dainuoja tavoji siela, yra unikalu tau dabarties akimirkoje…
Išlikti ištikimybėje savosios sielos giesmei…

Ar gi ne mūsų kiekvieno vidinis skambesys, aidas iš širdies gelmės yra kompasas, atpažįstantis Kūrėjo balsą – gyvą žodį – meilę ir išmintį?

Ar gi ne pasitikėjimas savo vidiniu balsu, skambesiu leidžia vis labiau atpažinti, girdėti ir priimti vis daugiau ir daugiau gyvo žodžio…

Pasitikėti savo vidiniu balsu.

Filed under: Santykis su Savimi ir Šaltiniu

by

Aš tai tu, o tu tai aš – Tyrumo Šviesa, Ramybės gelmėje, Dieviškoji kibirkštis – amžinoji siela. Aš tai tu, o tu tai aš – ateinu spinduliuoti Šviesa, sušildyti Tiesa, dalintis Džiaugsmu, apkabinti Tyrumu. Mus susitikusias Dievo vedimu, kviečiu pažinti koks džiaugsmas yra Būti, dalintis, įkvėpti, priimti ir šokti, šį Meilės šokį. Ačiū Tau, kad ESI ♡.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *