All posts filed under: Sesių dienoraščiai

Mūsų spontaniški pasidalijimai, kasdienybės akimirkos – „perlai“.

Išsipildžiusi svajonė

DANGUS buvo ir yra mano atgaiva. DANGŲ pamačiau busdama, kai gyvenau Londone ir eidavau centrinėmis miesto gatvėmis tarp daugybės skubančių ir, rodos, tokių vienišų žmonių, kurie paskendę materijoje. Niekada nepamiršiu to momento, kai pakėliau akis į dangų ir pamačiau, kad yra DANGUS. Aš eidama galiu matyti dangų! Tas dangus mane nuvedė į jogą ir tada prasidėjo mano jau kelis metus trunkantis grįžimas į save, į savo šaknis, į sielos pasireiškimą, į džiaugsmą gyventi tuo, kas esi. Pamenu, jau prieš šešis metus, taip norėjau nutapyti DANGŲ, bet aš taip ir tarsi neatradau tam laiko, progos ir galimybės. Prieš miegą matydavau, kaip fotografuosiu DANGAUS PAVEIKSLUS danguje, gamtoje visuose metų laikuose.Na, ir tos mano ilgesingos vizijos išsipildė praėjus šešiems metams.Ir kodėl reikėjo tiek laukti? Na, turėjo ateiti tinkamas laikas… Anksčiau daug keliaudavau, o kai gyvendavau Lietuvoje būdavau paskendusi darbuose, nelabai turėdavau ir vietos tam, erdvės. Reikėjo tų 2020-ųjų, kai situacijos pačios pradėjo viską versti ir „statyti” žmones į tikrasias jų vietas: mane pargražino iš kelionės neplanuotai namo, neplanuotai atsirado vieta, kurią galiu vadinti namai, neplanuotai atėjo karantinas, kai …

Apie stiprybę

Stiprūs žmonės krenta, bet jie ten nepasilieka. Stiprūs žmonės palūžta, bet jie nepasilieka sulūžę. Jie surenka save atgal ir grįžta stipresni. Stiprūs žmonės nėra ypatingi, jie – nepaliaujantys. Stiprūs žmonės nori pasiduoti, bet jie to nedaro. Stiprūs žmonės neišvengia iššūkių. Jie stiprūs – būtent dėl jų. Ši sąvoka suprantama kiekvieno labai skirtingai. Vieniems aš atrodau labai silpna, o kitiems – stipri. Kartais aš nenorėdavau girdėti šio apibūdinimo, nes tai man asocijuodavosi su sunkiu gyvenimu ir nuolatiniais išbandymais, smūgiais, nesėkmėmis, atstūmimais. Ir ypač moteriai, kuriai dažniausiai tekdavo būti vienai ir sugebėti padaryti viską be vyriškos paramos šalia. Pavargdavau. Tikiu, kad skaitant šiuos žodžius yra didelis rezonansas kiekvienai moteriai. Kai mano suvokimas apie stiprią moterį pradėjo keistis, pradėjau leisti sau moteriškėti, nes buvau pavargusi būti stipri. Sutikau vyrą, kuris įsiminė ir susižavėjo manimi būtent kaip stipria moterimi. Jis manęs paklausė sutikęs po keleto metų: – Taip, jaučiu tavyje daug moteriškumo, bet kur dingo tavo stiprybė? – Kur dingo mano stiprybė? Tu tikrai manęs to klausi? Nejaugi jos nematai? Ji dabar visai kitokia…,- Pagalvojau aš mintyse, nes tuo …

Apie širdžių ryšį, draugystę… Apie amžiaus ir amžinybės suvokimus…

-Ar gali įsivaizduoti, kad aš turiu štai tokią jauną draugę?, – apkabindama mane žvilgsniu, džiaugsmingai taria 80-metė Rugilė (vardas pakeistas) savo vienmetei giminaitei, pas kurią atvykome į svečius.– Nelabai…, – atvirai šypteli svetingoji moteris.– Keista, neįprasta, taip?, – paklausiu ir sulaukiu patvirtinančio žvilgsnio. Bet kas gali apibrėžti draugystės statusą? Kas pasakė, kad draugai turi būti panašaus amžiaus? Imame klausti viena kitos, viena kitą šypsena palydėdamos… Juk širdies ryšys, bendrystės jausmas mus apjungia ir priartina vienus prie kitų. Ir amžius tam įtakos neturi. Šiltai ir vieningai patvirtiname šią tiesą pačios sau, jausdamos šios akimirkos dėkingumą. Mudviejų su 80-mete drauge Rugile ryšys užgimė prieš daugiau negu metus. Kuomet man kaip savanorei, ,,Sidabrinės linijos” atstovės pasiūlė Rugilę kaip pašnekovę.Įprastai mes, savanoriai, esam senoliams kaip gydančios, išklausančios ,,ausys”, turime pokalbius su senoliais telefonu, kurie plečia ir augina jų socialinį gyvenimą. Man ši patirtis, visai kitokia, negu turėjau prieš tai… Nuo pirmojo pokalbio abipusiai jaučiam artimą ryšį ir tiesiog savanoriaujame viena kitai. Gyvenimo jėga taip srauniai tekanti per šią moterį. Spindesys, džiaugsmas, pozityvumas, išmintis atsispindi jos akyse. Rugilei virš 80 …

Kelias

,,…Palikau autobuse skėtį, bet po kelių dienų radau kitą. Pažiūrėk kokio grožio…“ Ar ir jums taip, lyg nuo kalno papėdės, kartais garsiai nuaidi visiškai paprasti, atrodytų, kito žmogaus pasakojime ištarti žodžiai? Jie mane šiandien palietė, lyg paglostydami. Viskas gerai… Taip turi būti. Šiandien atsisveikinau su dukros auklyte, išgyvenau daug spalvingų jausmų.Ji man buvo labai brangi. Man širdyje tai buvo dovana iš dangaus. Mano dukrytė – spec. poreikių turintis vaikas, dėl to auklytės pagalba buvo didžiulė atrama mano kelyje. Atvykus šiai moteriai savo dėkingumu už jos meilę, rūpestį nusilenkiau jai lyg Karalienei. Kiek save pamenu,turiu savo sieloje baltą teptuką ir tapau žmones baltai, ir nieko negaliu padaryti kitaip. Kad ir ką darytų kiti, aš renkuosi matyti grožį juose. Akyse tarsi prasiveria dideli paveikslai, kodėl vienoks ar kitoks elgesys iš programuotos matricos veikia kitame. Prasiplečia natūralus žinojimas, tikėjimas, kad visa tai bus vieną dieną išaugta. Po kelių mėnesių patirties ir savo elgesio suvokiau, kad turiu dar vieną vaiką, kuriuo sėkmingai pasąmoniniu būdu nuo iki pasirinkau rūpintis. Gyvenimas ne pirmą kartą mane mokė nepersistengti, bet vis negirdėdavau. Prasidėjo …

Išlaisvinantis Mylinčios Aš Esu Būties glėbys

Stebiu… Atpažįstu žaidėją, kuris visą gyvenimą jautėsi lyg stovintis ant scenos ir vaidinantis tam tikras roles, gaudydamas žiūrovų žvilgsnius ir aplodismentus, visada siekiantis pripažinimo ir gausių aplodismentų… Jam visada atrodydavo, kad yra stebimas ir matomas. Todėl kiekvienas jo veiksmas turėdavo būti apgalvotas, sugalvotas, kaip jis turi būti suvaidintas. Kuomet jis atsitraukdavo nuo žmonių srauto, likdavo vienas pats, jausdavosi kaip nulipęs nuo scenos… Padėjęs roles į šoną, ilsisi, sugrįžęs vidun. Kelionė… Žmonių srautas… Stebiu vidiniu žvilgsniu, kuomet ,,aktorius” įsitempia, neramumas užplūsta ir jis jau besiimąs savosios rolės… Įkvepiu širdies erdvėje, vidiniu žvilgsniu mylinčiai prieinu prie aktoriaus. Matau, tai – ji… Švelniai paimu jos ranką, kita ranka švelniai pakeliu jos nuleistą veidą: – Ar nepavargai, mieloji, ant šios scenos…? Suspindi jos akyse ašaros, imu glostyti drėgnus jos skruostus: – Gal jau pakaks, mylima? Ji ilgėsingu žvilgsniu paklausia: – Kaip? Kaip iš to išeiti? – Tiesiog leisk… Leisk man tave apkabinti, leisk prisiliesti supratingumu, leisk sau atsipalaiduoti šiame mylinčiame glėbyje, širdies erdvėje. Akyse sužiba paskutinį kartą dar baimės, abejonių atspindžiai, bet ilgesingas namų jausmas pakviečia ir ji atsiduoda …

Sielos dienoraštis

Veidai gali būti pamiršti, tačiau ne sielos, su kuriomis susitinkam. Jos – nepamirštamos… Visada širdyje joms bus rami vieta… AŠ TIKIU, kad šiame gyvenime mes vieni kitiems šviečiam šviesos ŠVYTURIU. AŠ TIKIU, kad tamsiausiose gyvenimo įdubose mes išTRAUKIAM vieni kitus iš sudužusio pasaulio prieblandos. Aš Tikiu… „Pasaulyje, kuriame daugelis nešioja kaukę, privilegija yra matyti kitą „Už“ viso to… O didžiausia privilegija yra pamatyti savąją sielą, net jei ji ir dužo, daugybę kartų. Nebijoti vėl ir vėl mylinčiai ja dalytis…“ AŠ TAVE MYLIU… Tiesiog Tave myliu. Už visų kaukių… „Matau raudonų rožių medžius. Matau, kaip jie žydi MAN ir TAU… Ir aš sau galvoju, koks nuostabus pasaulis. Matau dangaus mėlynumą ir baltus debesis… Ir aš sau galvoju, kokia šviesi palaiminta šiandien diena, kokia tamsi šventa naktis… Ir aš sau galvoju, koks nuostabus pasaulis…“ Jame aš nesu tik šis kūnas ar žmogus, kurį tu matai. Aš ESU mylinti, amžina šviesos būtybė, gyvenanti šiame žemiškame inde. AŠ ESU graži, spinduliuojanti, angeliška Kūrėjo išraiška to, kas kada nors buvo ir viso to, kas kada nors bus… Aš esu dalintis čia vėl …

TINO ATTAAHUA

Tokia graži (maorietiškai) Ar kada nors pasiekėte tokią būseną, kai Jūs visa skaldėtės į šimtą dalių ir nei vienoje savęs neberadote?   arba   Jūsų tamsios dalys suvalgė visą Jūsų esybę ir Jūs neberadote nei šviesos, nei tamsos, nei savęs?   Tavo žodžiai tušti. Tu neatsakai į mano klausimus. Tu man meluoji. Tu atidėlioji. Tu bijai. Tu nepažįsti savęs. Tavo silpnumas mane tolina. Bėga šie žodžiai link tavęs lyg strėlės, taikančios tiesiai tau į širdį.   SKAUDA.   Iškelia, atspindi tavyje, kas nėra tobula, kas Jo vadinama SILPNYBE.   Kur tas uostas man būti silpnai? Būti pažeidžiamai.   Manyje išnyksta visi žodžiai. Nebeturiu jų. Jie neturi prasmės. Noriu Jam pasakyti, bet žinau, kad viskas atsitrenks į Jo proto rūmų sienas.   Aš tikrai buvau pasiruošusi būti pažeidžiama ir visiškai nuoga, bet viskas paskendo bejėgiškume.   Aš vėl toje būsenoje.   Bejėgiškumas. MENKUMAS. Nevertumas.   Bejėgiškume atstovėti už save. Bejėgiškume išreikšti meilę, suteikti meilę sau, kai jos tikrai labai reikia. Bejėgiškume duoti meilę savo netobulumui.   Prasmingu toje būsenoje. Sustoju.   Vėl užspaudžia gerklę. Rodos, tiek …

Moterie,

Aš tave myliu. Tu gyveni manyje. Tu esi mano dalis. Tu mane mokai jausti, būti švelnia. Tu mane įkvepi ir laisvini. Tu daliniesi neaprėpiama savo meile ir dovanoji gyvybę. Nežinau, kiek kartų jau gimiau… Per dažnai pamirštu… Atgimstu. Gimstu. Gimdau Save. Tave. Moterį. 2017 03 08

Pokalbis su Aukštesniuoju Aš per 2020 02 02 portalą

Išmaišyta laike. Sulaikė tave kažkur. Tu pati net nežinai kur ir kiek. Pagulėki tu dar truputį. Pagulėki. Išsklaidyki, kas jau išėjo. Jie išėjo, jų nebėra. Ir tau reikia paleisti. Tai miršta. Miršta pamažu. Tu to nepasigesi. Tau tai atitarnavo. Vienaragiai džiaugiasi, nes greit galėsi juos matyti. (Ir aš nelabai suprantu iš kur tie vienaragiai atsirado)* O kas mirė? Tau ir nelabai reikia žinoti. Tam tikri tavo aspektai. Palūkėki, Mieloji. Palūkėki, ir tu viską suprasi. Šiandien jau pasikalbėjai su savo augalu. Na, tai tik pradžia. Greitai pamatysi, kiek visko tavo erdvėje yra, ko tu iki šiolei nematei. Todėl mes džiaugiamės, kad atsigulei, pagulėjai, buvai sukratyta, nebesupranti šio laiko, nebesupranti kitų, nebesupranti kodėl. Tau reikėjo šios tuštumos, kad iliuzija, istorija, kurią žinojai, pasikratytų ir griūtų. Jautei, tarsi gyvenimas tau slydo iš po kojų, taip? Žinau, mes tai žinome. Tu to tikrai nori. Suprasi. *Žemesniosios Aš intarpas, kalbantis su Aukštesniosios savęs aspektu Daugiau paskaityti apie tai, kas yra Aukštesnysis Aš galite: Kaip užmegzti ryšį su savo Aukštesniuoju Aš

Aš stoviu čia. Priešais tave. Pažiūrėki į mano akis. Ši vieta yra laikina, bet aš čia dar pabūsiu. Kurį laiką dar keisiu vietas, nes aš teku, o vanduo nestovi. Kaip ir mano siela turi daug vietų, daug namų ir nepriklauso laikui. Ar žiūrėdamas man į akis tai matai?