All posts filed under: Sesių dienoraščiai

Mūsų spontaniški pasidalijimai, kasdienybės akimirkos – „perlai“.

TINO ATTAAHUA

Tokia graži (maorietiškai) Ar kada nors pasiekėte tokią būseną, kai Jūs visa skaldėtės į šimtą dalių ir nei vienoje savęs neberadote?   arba   Jūsų tamsios dalys suvalgė visą Jūsų esybę ir Jūs neberadote nei šviesos, nei tamsos, nei savęs?   Tavo žodžiai tušti. Tu neatsakai į mano klausimus. Tu man meluoji. Tu atidėlioji. Tu bijai. Tu nepažįsti savęs. Tavo silpnumas mane tolina. Bėga šie žodžiai link tavęs lyg strėlės, taikančios tiesiai tau į širdį.   SKAUDA.   Iškelia, atspindi tavyje, kas nėra tobula, kas Jo vadinama SILPNYBE.   Kur tas uostas man būti silpnai? Būti pažeidžiamai.   Manyje išnyksta visi žodžiai. Nebeturiu jų. Jie neturi prasmės. Noriu Jam pasakyti, bet žinau, kad viskas atsitrenks į Jo proto rūmų sienas.   Aš tikrai buvau pasiruošusi būti pažeidžiama ir visiškai nuoga, bet viskas paskendo bejėgiškume.   Aš vėl toje būsenoje.   Bejėgiškumas. MENKUMAS. Nevertumas.   Bejėgiškume atstovėti už save. Bejėgiškume išreikšti meilę, suteikti meilę sau, kai jos tikrai labai reikia. Bejėgiškume duoti meilę savo netobulumui.   Prasmingu toje būsenoje. Sustoju.   Vėl užspaudžia gerklę. Rodos, tiek …

Moterie,

Aš tave myliu. Tu gyveni manyje. Tu esi mano dalis. Tu mane mokai jausti, būti švelnia. Tu mane įkvepi ir laisvini. Tu daliniesi neaprėpiama savo meile ir dovanoji gyvybę. Nežinau, kiek kartų jau gimiau… Per dažnai pamirštu… Atgimstu. Gimstu. Gimdau Save. Tave. Moterį. 2017 03 08

Pokalbis su Aukštesniuoju Aš per 2020 02 02 portalą

Išmaišyta laike. Sulaikė tave kažkur. Tu pati net nežinai kur ir kiek. Pagulėki tu dar truputį. Pagulėki. Išsklaidyki, kas jau išėjo. Jie išėjo, jų nebėra. Ir tau reikia paleisti. Tai miršta. Miršta pamažu. Tu to nepasigesi. Tau tai atitarnavo. Vienaragiai džiaugiasi, nes greit galėsi juos matyti. (Ir aš nelabai suprantu iš kur tie vienaragiai atsirado)* O kas mirė? Tau ir nelabai reikia žinoti. Tam tikri tavo aspektai. Palūkėki, Mieloji. Palūkėki, ir tu viską suprasi. Šiandien jau pasikalbėjai su savo augalu. Na, tai tik pradžia. Greitai pamatysi, kiek visko tavo erdvėje yra, ko tu iki šiolei nematei. Todėl mes džiaugiamės, kad atsigulei, pagulėjai, buvai sukratyta, nebesupranti šio laiko, nebesupranti kitų, nebesupranti kodėl. Tau reikėjo šios tuštumos, kad iliuzija, istorija, kurią žinojai, pasikratytų ir griūtų. Jautei, tarsi gyvenimas tau slydo iš po kojų, taip? Žinau, mes tai žinome. Tu to tikrai nori. Suprasi. *Žemesniosios Aš intarpas, kalbantis su Aukštesniosios savęs aspektu Daugiau paskaityti apie tai, kas yra Aukštesnysis Aš galite: Kaip užmegzti ryšį su savo Aukštesniuoju Aš

Aš stoviu čia. Priešais tave. Pažiūrėki į mano akis. Ši vieta yra laikina, bet aš čia dar pabūsiu. Kurį laiką dar keisiu vietas, nes aš teku, o vanduo nestovi. Kaip ir mano siela turi daug vietų, daug namų ir nepriklauso laikui. Ar žiūrėdamas man į akis tai matai?

Gimties Dienai

Gimiau. Dabar gimstu iš naujo. Praeityje daug kartų gimiau. Sėdžiu lovoje tarp kristalų ir gėlių. Tarp nubudusių akmenų ir nubudusių augalų. Mane stebi visos mano šeimos iš visos Visatos. Mane jaučia visi mane mylintys. Gimimo diena, švenčiama kas metus, yra trapus slenkstis tarp šio gyvenimo ir visų kitų. Tą dieną pajauti portalą, kuris yra arčiau nei bet kada. Tai tavo multidimensinės būties priminėjas. Kolibris, pasivertęs kvapu ore. Vanduo, krintantis iš dangaus, laša ant stogo. Šiluma kalbasi su manimi iš radiatoriaus, o žvakės liepsnos šoka. Mūsų būtis yra magiška ir stebuklinga. Realybei plečiantis su tiltu iš mano širdies nebejaučiu nieko, kas dar buvau Aš prieš daugiau nei pusę metų. Lipu tiltu, einu juo ir žinau, kad tuoj pakilsiu. Aš gimininga paukščiams. Aš.

Girdžiu lengvą, tylų rožių žiedais dvelkiantį garsą. Užuodžiu, jaučiu, susilieju. Aš esu… Kvėpuoju širdies gelmėje, atrandu visą Visatos didybę ir grožį. Kur tu buvai, miela…? Aš tavęs laukiu taip seniai Ateit apkabinti… Ar regi praeities tolį, dvelksmą?… Pamojuok, išlydėk dėkingumu. Purpurinis grožis tavoje krūtineje, tu sugrįžti namo, kur taip tyra ir šviesu. Ar jauti?… Tu Esi, jau čia… Prašau, jausk ir pasilik. Tai taip laukta mūsų ir tavęs pačios. 2020 01 10

,,Jeigu rasi akmenuką su skylute, per skylutę, esančią akmenėlyje, žiūrėk į saulę ir sugalvok norą“,- taip man kartą pasakė sutikta nepažįstamoji, vardu Regina…Tą kartą mes atskirai mėgavomės buvimu prie jūros. Širdys pajuto, žvilgsniai susitiko… Tokia mūsų pirma pažintis man padovanojo daug atsakymų ir norą surasti akmenėlį su skylute. Šį norą pasiunčiau į Visatą, paprašiau jūros ir paleidau.Ateis… Pačiu geriausiu man laiku ir būdu.Ir atėjo, taip stebuklingai. Tai buvo jūros dovana.Prieš kelias dienas su drauge gėrėjomės pakrantėje esančiais akmenukais ir staiga pajutome kaip jūra tapo audringesnė, bangos stiprėjo. Norėjau atsitraukti atgal ir tą akimirką banga šalia manęs atnešė akmenėlį su skylute. Jūra nurimo… Akmenėlis su skylute mano delne… Padėkojau jūrai, kilstelėjau akmenėlį į dangų, skylutėje blykstelėjo saulė. „Aš noriu Žemėje taikos, kad žmogus žmogų mylėtų…“ Mylėkime

Žmogui

Nepaisant kuo aš tikiuIr nepaisant kuo tu tiki,Mes gyvename savo gyvenimus.Nepaisant kur aš esuIr nepaisant kur tu esi,Mes vaikštome ant šitos Žemės.Nepaisant kada tu gyveniIr nepaisant kada aš –Mes abu kvėpavome tuo pačiu oru.Nepaisant kur aš esuIr nepaisant kur tu esi,Aš tave ir Tu mane kažkada mylėjai.Ir dabar galiu sakyti esamuoju laiku – myli/myliu,Nes tiek aš, tiek tubuvome VISKAS.Tie visi kažką mylėjo.

Su kokiu jausmu pasitinki rytą… Kiek lengvumo tavoje dienoje… Kokiu jausmu pradedi ir pabaigi darbus… Kiek meilės apima tavoji akimirka… Ką jauti, žvelgdamas į šalia esantį… Jausmas kasdienybėje leidžia tau pamatyti kiek esi atviras, laisvas, nuolankus, mylintis… Ir taip stebi, jauti, regi vidiniu žvilgsniu, susitinki, apkabini, pasveikini ir paleidi, kas ne tavo, dėkodamas, kad tai buvo, kad pasirodė.  Kaip viskas paprasta, o kartu ir užslėpta… O visgi paprasta…  Lengvumu, priėmimu, dėkingumu pasitinku akimirkas, kurios yra dėl manęs. 

Sulig nuskridusiais erdvėlaiviais mes atsisveikinam su ego formom, su mažumos jausmu, su noru padaryti pagal vieno planą, padaryti tobulai. Mes tarnaujam VISĄ apimančiai Meilei, Vieniui. Mes atėjome pakilti. Kilkime tyroj Šviesoj, Atjautoj, Priėmime. Priimkime tai, kas ateina iš Aukščiau ir leiskime tai pajausti kitiems esantiems šalia, be žmogiškųjų apribojimų.Mes pamatėm ir paleidom, atsisveikinom su kontrole, mažumos jausmu, nutylėjimu. Mes nebegrįžtame atgal. Mes su begaline Meile gerbiame tai, kas esame ir kiekvieną akimirką renkamės tarnystę Dieviškumui. Aš renkuosi čia ir dabar Dieviškąją Šviesą, atvirumą, tiesos išsakymą, kito energijos pagerbimą, priėmimą, LAISVĘ. Sesės, kokie jūsų pasirinkimai? Atverkime erdvę su begaline pagarba ir meile viena kitai išsakyti SAVO ŠIRDIES TIESĄ.