Author: Viktorija Sanaha

Vandens Daina

Mes kviečiame moteris visame pasaulyje dainuoti šią dainą vandeniui. Dainuokite keturis kartus šį posmelį kiekvienu kartu pasisukdami skirtingomis kryptimis: RYTAI, PIETŪS, VAKARAI, ŠIAURĖ. *Nee bee wah bowEn die enAah key mis kqueeNee bee wah bowHey ya hey ya hey ya heyHey ya hey ya hey ya ho „Mes dainuojame šią dainą kaip lopšinę.Daina reiškia, kad vanduo yra gyvenimo kraujas Mūsų Motinos Žemės. Vanduo yra mūsų gyvenimo kraujas.“ Senelė Nancy Anūke, vanduo gali tave girdėti. Vanduo turi atmintį. Vanduo yra Mūsų Motinos Žemės gyvenimo kraujas.Vanduo yra mūsų gyvenimo kraujas.Mes perduodame žinias, kurios turi būti perduotos kitai kartai.Tu esi vandens saugotoja.Kad padarytume pokytį toms gyvenimo sąlygoms, kuriose mes dabar esame,mūsų anūkai skleis žinias apie tai, kas yra gyvenimas ir tuo gyvens.Gyvens ta nuostabia būtimi, tikrąja esme, kurioje mūsų protėvės gyveno.Kiekvieną dieną, kai saulė kyla, nepaisant to, kokia bloga diena galbūt buvo prieš tai, yra nauja galimybė tavo viltims ir svajonėms.Ir aš Jums dabar dėkoju už tai, kad dainuojate šią dainą vandeniui. https://youtu.be/KC2FHciQ0sU*Ši daina parašyta Algonquin (ang. pavadinimas) genties kalba, gyvenančios pale Otavos upės krantus. 2002- tais metais …

Žmogui

Nepaisant kuo aš tikiuIr nepaisant kuo tu tiki,Mes gyvename savo gyvenimus.Nepaisant kur aš esuIr nepaisant kur tu esi,Mes vaikštome ant šitos Žemės.Nepaisant kada tu gyveniIr nepaisant kada aš –Mes abu kvėpavome tuo pačiu oru.Nepaisant kur aš esuIr nepaisant kur tu esi,Aš tave ir Tu mane kažkada mylėjai.Ir dabar galiu sakyti esamuoju laiku – myli/myliu,Nes tiek aš, tiek tubuvome VISKAS.Tie visi kažką mylėjo.

Tu esi daina

Tu esi dainadaina, kuri rezonuoja mano sielojedaina, kuri buvo norėta ir kurios buvo ilgėtąsidaina, kuri buvo dainuojama visuose vietosedaina, kurią garsiai dainuoja dvasia Tu esi gėlėmaža dalis gyvenimo, besiskleidžiančio gyvenimotu šoki tiek aplink saulę, tiek aplink lietųtu atsiveri ir visos būtybės pradeda šviestigėlė, kuri pražįsta mano krūtinėje Išskleisk savo rankasjeigu nori būti sulaikyta/-asatsisėsk čiašis ratas visada čia buvoatmerk akispamatyk šį gyvenimąprieik arčiaumes laikome vienas kitą čia! Tu esi vėjasnematomas vėjas, kuris padeda medžiams dainuotinematomas šokėjas su beribiais sparnaistu šnabždantis ilgesys į mano odąAš šoku su tavimi naktyje Tu esi naktistu esi mylimasis, kuris laiko mane stipriaitu esi slapta vieta, į kurią aš skrendutarp tavo raukšlių aš sodinu savo svajonesaš matau tavo veidą ir jis yra aš Išskleisk savo rankasjeigu nori būti sulaikyta/-asatsisėsk čiašis ratas visada čia buvoatmerk akispamatyk šį gyvenimąprieik arčiaumes laikome vienas kitą čiat žodžiai Angelika Baumbach Angelika Baumbach – vokalas, pianinasMarkus Sieber – vokalas, gitara, ronroco, sintezėMiguel Hiroshi – būgnaiBogdan Djukic – violančelė

Gyvenimo Upė

Mano smegenys yra tik gavėjas ir visata yra šerdis, iš kurios mes gauname žinias, stiprybę ir įkvėpimą. Aš dar neįsiskverbiau į šios šerdies paslaptis, bet aš žinau, kad tai egzistuoja. Saugok šviesą. Balsas: Amiya Inspiration (Andrė Amiya Pabarčiūtė) Muzika: Anhidema (žodžių autorius – Michael Abraham Vermey) Video: OLJA Michael Abraham Vermey vadina Andrę Amiya Pabarčiūtę savo sielos seserimi. ,,Ji yra tokia tyra siela“,- apibūdina jis. Ši daina apibūdina mano visą dvasinį kelią,- kelią į nušvitimą. Michael Abraham Vermey žodžių autorius Man ši daina yra apie gyvenimo upės tėkmę, visų gyvenimo formų pasireiškimai šviesa. Andrė Amiya Pabarčiūtė balsas

Vyras ir šeškas

Šiuo metu mane maloniai grąžina į praeitų metų Rugsėjo energijas, kai vyko intensyvus budimas ir daugybė stebuklų mano gyvenime, su kuriais tuo metu galėjau dalintis tik su vienu žmogumi. Šis mėnuo visiškai pakeitė mano gyvenimą, o vėliau ir mano kai kurių artimiausių žmonių, kuriems jaučiau, kad turiu papasakoti… Pamenu,- aš jiems sakiau jog ,,po mano pasakojimo, jūs nebegalėsite gyventi taip, kaip gyvenę“. Tai buvo tiesa. Rugsėjis dabar yra mano kaip dar vieno gimimo mėnuo, o ypač rudens lygiadienio portalas. Vieną dieną aš su Jumis pasidalinsiu labai ypatingu to mėnesio įvykiu, bet dar ne dabar. Dabar istorijos, kurias vadinu mažais stebuklais, man sako, kad jau metas; yra sielų, kurios nori tai išgirsti. ,,Dalinkis“. Taigi, aš ir pradedu dalintis. Dalinuosi tada, kai pati istorija išlenda į paviršių mano kasdieniame gyvenime. Jos pačios tai daro. Tuo metu gyvenau saloje Guernsis (angl.vert. Guernsey) tarp Anglijos ir Prancūzjos. Nuostabios energetikos vieta. Ten labai gyvas ir intensyvus paukščių garsas. Sala žalia ištisus metus, daug nuostabios augmenijos. Joje yra net 27-eri paplūdimiai, kurie gali būti ir kalvoti (mėgau juos vadinti laukiniais) arba …

Santykis su Visata

Kaip tu bendrauji su VISATA? Pasidalinsiu istorija, kuri yra labai subtili ir dimensinė. Ji tokia jautri ir tyli, bet tavo širdies muzika groja pačiu plačiausiu diapazonu, kokį tu dabar gali suvokti. Visos tokios patirtys nėra protui. Tai naujas tavo santykis su Visata, kuris nebuvo aprašomas istorijos vadovėliuose, nebuvo perduotas tėvų. Jis paliktas tavo sielos įrašuose. Žemė yra dalis Visatos tinklo, kuris kalba su mumis per gyvūnus, gamtą, reiškinius, daiktus, įvykius, sinchronizaciją, jeigu mes esame susijungę su savo sąmone pakankamai, kad tai atpažinti. Prieš savaitę buvau grįžusi į Lietuvą. Mane pakvietė mano seserys/deivės. Susijungėme Lietuvos pajūryje. Mums buvo pasiūlytas nuostabus ritualas (iš pirmo žvilgsnio gan paprastas): nuėjus prie pajūrio išjausti ir susirasti savo intencijų akmenėlį. Mane labai greitai tas akmuo pakvietė. Niekada pati tokio nebuvau mačiusi. Tai buvo tarsi suakmenėjęs smėlis. Buvo aišku iškart, kad tai – manasis. Po kelių dienų reikėjo ant jo išpiešti tam tikrus simbolius, kurie dar labiau užtvirtintų tavo intenciją. Turėjome savo intencijas ant akmenų paleisti atgal į jūrą. Aš pamiršau savo akmenį. Ir tai nebuvo atsitiktinumas. Kažkodėl atėjo vedimas, kad turiu …

Mama, lenkiuosi dievybei. Ačiū. Dėkoju. Tyliu. Esu rami. Mama, pasauly tiek daug dievybių. Eisiu pasivaikščioti ten, kur jas rasiu. Ir visada rasiu. Kiekvieną kartą vis kitokias. Lenksiuosi. Išreikšiu dėkingumą. Stovėsiu ir jų didybėje visada rasiu aukštesnę prasmę. Viskas amžina. Viskas yra daugiau, nei aš tuo metu, tada, prieš tai suvokiau. Mama, bet dabar irgi žinau, kad kiekvieną dieną vaikštau ant tavęs. Mama, aš vaikštau dėkingumu. Jis neišsiamamas. Mama, ačiū. Tai daugiau, nei aš kada suvoksiu, bet visada jaučiau ir jausiu.

Lietaus lašai barbena į stogą. Kiekvienas lašas skaidosi į amžinybę. Esu palaiminta tai priimti ir tai girdėti. Kiekvienas mano dabartinis momentas skaidosi į pasirinkimo galimybes. Esu TARP. –Su pasitikėjimu eiti,- aš vis primenu sau. –Lašai, palaiminkite mano buvimą,- aidi mano balsas. –Nestabdyk vaivorykštės!,– taškėdami perlieja mane lašai. Priimu. Aš vėl priimu viską. Sugeriu ir atspindžiu. Pilnaties šviesoje aktyvuoju šiuos procesus. Esu pasiruošusi dar didesnei šviesai. Nestabdau savo vaivorykščių. Mano šviesa. Šviesa manyje. Aš esu šviesa. Šviesos šoka vaivorykšte.

Dabar sakau, nes esu visiškai įsitikinusi. Gražiausia dalis žmoguje – ŠIRDIS. Šioje vietoje, kai ištariu tai,- aš su tuo susilieju. Anksčiau sakydavau, kad – akys, bet dabar… Tai kita dimensija… Visiškai. Niekas negali prilygti širdies tūriui, kai ji kupina MEILĖS. Kas tada nutinka su akimis? Jos prisipildo meile. Akys paklūsta širdžiai. Ir tada… Jau neatsispirsi. Silpnybė geroms širdims išsivystys. Bet tam aš visai nesipriešinu. Tai gražiausia dalis žmoguje. O dabar aš pradėsiu apkabinti ir tikrinsiu. Bet iš tiesų gerą širdį galima pajausti ir kitomis formomis. Pažvelk į akis. Ką kalbės lūpos? Ar žodžiai seks paskui veiksmus? Jie bus darnoje? Ar visuma tave šildys? Tu šypsosies? Jausies saugi? Norėsi apkabinti? Ko lauki? Sakyk – TAIP!

Jeigu šiandien būtum atėjęs. Žadėjai. Jeigu šiandien būtum pajautęs. Norėjai. Jeigu šiandien būtum nebijojęs. Tikėjai. Šššš…. Nors žinau, kad viename iš pasaulių visomis tomis mažomis akimirkomis mes jau buvome susitikę, bet fizinėje realybėje tai nenutiko. Kaip dabar matoma žvaigždė nebeegzistuoja, taip ir materijoje įvykio šiuo metu jau nebėra. Tą akimirką, kai žadėjai, norėjai ir tikėjai, tu mane pasiekei… Nėra nei laimės, nei nelaimės. Yra tik ta akimirka. Vieniems suvokiama, kitiems ne. Taip ir tas susitikimas man įvyko. Mano moteriška esybė buvo pamaloninta tavo troškimu su manimi būti ir mane pagerbti. Tai moteriška, neišsemiama esencija: Traukianti ir niekada nesibaigianti. Visada kitokia. Visada reikalinga. Visada duodanti, dovanojanti, svaiginanti. SUSITIKIMAS SU JA VISADA ĮVYKSTA.