Sesių dienoraščiai
Leave a comment

Apie širdžių ryšį, draugystę… Apie amžiaus ir amžinybės suvokimus…

-Ar gali įsivaizduoti, kad aš turiu štai tokią jauną draugę?, – apkabindama mane žvilgsniu, džiaugsmingai taria 80-metė Rugilė (vardas pakeistas) savo vienmetei giminaitei, pas kurią atvykome į svečius.
– Nelabai…, – atvirai šypteli svetingoji moteris.
– Keista, neįprasta, taip?, – paklausiu ir sulaukiu patvirtinančio žvilgsnio.


Bet kas gali apibrėžti draugystės statusą? Kas pasakė, kad draugai turi būti panašaus amžiaus? Imame klausti viena kitos, viena kitą šypsena palydėdamos… Juk širdies ryšys, bendrystės jausmas mus apjungia ir priartina vienus prie kitų. Ir amžius tam įtakos neturi. Šiltai ir vieningai patvirtiname šią tiesą pačios sau, jausdamos šios akimirkos dėkingumą.

Mudviejų su 80-mete drauge Rugile ryšys užgimė prieš daugiau negu metus. Kuomet man kaip savanorei, ,,Sidabrinės linijos” atstovės pasiūlė Rugilę kaip pašnekovę.
Įprastai mes, savanoriai, esam senoliams kaip gydančios, išklausančios ,,ausys”, turime pokalbius su senoliais telefonu, kurie plečia ir augina jų socialinį gyvenimą. Man ši patirtis, visai kitokia, negu turėjau prieš tai…

Nuo pirmojo pokalbio abipusiai jaučiam artimą ryšį ir tiesiog savanoriaujame viena kitai. Gyvenimo jėga taip srauniai tekanti per šią moterį. Spindesys, džiaugsmas, pozityvumas, išmintis atsispindi jos akyse. Rugilei virš 80 metų. Ji maudosi gyvuose vandenyse nuo ankstyvo pavasario, turi artimą ryšį su gamta, sveika gyvensena, aiškaus proto, kupina pozityvumo, išminties, kurianti eiles ir nei dienos be šokių ir dainų…
Jokių sąmoningumo knygų ar teorijų…
Išmintis ir meilė tiesiog teka lengvumu ir paprastumu per šią moterį, kaip dovana visiems aplink, kaip dovana Žemei.

Kuomet esi laisvas, gyvame meilės, išminties tekėjime, esi gyvas savo gyvenime, savo džiaugsme, savo kiekvienoje akimirkoje, esi gyvas tame, kuo gyveni, savo suvokime, atsakomybėje. Tai atsispindi tavo žodžiuose, veiksmuose, jausmuose. Gyvas išminties ir meilės tekėjimas – tai amžinybės upė, – be pradžios ir galo, visada esanti, visada gyva – tai, kas tu ESI. Amžinybė, kuri nepažįsta laiko ribų.

Filed under: Sesių dienoraščiai

by

Aš tai tu, o tu tai aš – Tyrumo Šviesa, Ramybės gelmėje, Dieviškoji kibirkštis – amžinoji siela. Aš tai tu, o tu tai aš – ateinu spinduliuoti Šviesa, sušildyti Tiesa, dalintis Džiaugsmu, apkabinti Tyrumu. Mus susitikusias Dievo vedimu, kviečiu pažinti koks džiaugsmas yra Būti, dalintis, įkvėpti, priimti ir šokti, šį Meilės šokį. Ačiū Tau, kad ESI ♡.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *