Apie Rūtą

Nuo vaikystės nepritampu prie išorinio pasaulio. Mat jaučiu jį per stipriai, per jautriai. Pamenu, bijodavau kieme žaisti su vaikais, nes kažkam užsigavus pradėdavau verkti. Labai būdavo, kad skauda už kitą. Todėl pasirinkau vienatvę. Visada būdavo sunku būti tarp žmonių, jausti jų energijas. Tik paskutiniaisiais metais supratau, kad tai yra dovana. Dar vis mokausi, bet pagaliau supratau, kad esu čia neatsiriboti, bet padėti kitiems. Juk galiu kartais pajausti net tai, ko ir pats žmogus savyje nejaučia. Todėl mokausi leisti prisišlieti kitam prie savo širdies, kad padėčiau pasveikti. Tik per mūsų atviras širdis pasaulis turi galimybę pasikeisti. Ir tik išgiję patys, galime padėti ir kitiems. Sveikime kartu!

Išklausysiu Tave, paremsiu Tave ir galbūt kartu rasime išeitį. Juk kartais tereikia, kad kitas Tave suprastų ir kojos pačios vėl pradeda Tave nešti į priekį.

Su Meile
Rūta ♡