Apie Jolantą

Ji karščiausius ir šalčiausius vandenis iš kito širdies sugeria, bet pati dėl to neapkarsta. Ji klausanti šventu jausmu, sudaranti erdvę kitam savo sielos langus atidaryti. Ji gaivinanti savo šypsena, gili… Ji mergaitė, su pienių puokšte rankose, skaičiuojanti varles kiekvieną rytą kūdrose. Ji susivėlusi basakojė plačia šypsena, tyliu lyg dangus žvilgsniu. Ji dalis žemės, laukų, miškų ir pievų, kalbanti per vandenį, per orą, ugnį, per medžius. Galinti atvesti į tuos miškus ir pievas visas nuliūdusias širdis. Ji delnuose neša saulę.

Aš –  ta, dukra žemės laukų ir pievų..
Aš – ta, mergaitė su pienių puokšte rankose…
Nešanti geltoną kupstelį, lyg Saulę delnuos ir širdį..
Aš – ta, per ryto rasą bėganti, skaičiuojanti varles kiekvieną rytą kūdroje…
Aš – ta, Basakojė… susivėlusiais plaukais, plačia šypsena veide…
Aš – ta, mergaitė tyliu žvilgsniu…
Tyliu lyg dangus…
Tyla…
Ji – tai aš. Visada ją jaučiau būtiną sau, ji,- man lyg augalui,- vanduo ir saulė… Mano tyla… Ne daug kas ją suprato… O aš tik jaučiau, kur judėti, kad apkabinti save…
Lėkiau lyg sparnus turėdama į prieglobstį GAMTOS, tada ir dabar…
Esu dalis žemės, laukų, miškų ir pievų, kalbuos per vandenį, per orą, ugnį, per medžius…
Atrodo atvesčiau į tuos miškus ir pievas visas nuliūdusias širdis,
Visą pasaulį…
Pajausk, niekada nebuvai vienas, visada su pienių puokšte, lyg SAULE! 
Delnuos ir Širdy.
Aš – ta, dukra žemės, laukų ir pievų…

Su Meile ♡ Jolanta

Jolanta su šeima gyvena Vokietijoje. Jaučia begalinę trauką kristalams, gamtai, indėnų tradicijoms ir kuria grožį iš gėlių.