Sesių dienoraščiai
Leave a comment

Ore jaučiu druskų buvimą.

Per odą skverbiasi jodas. Mano kūno poros reiškia pasitenkinimą.

Aplink rūkas, bet mano egzistavimui pakanka erdvės, kuri dabar matoma.

Leidžia man prasiskverbti į čia ir dabar būseną.

Atidaryti vartai leidžia man liesti supančius akmenis ir jausti jų pulsavimą. Jie dovanoja man energijos. Palaiminimas.

Kojos.

Ant pėdų tvyro užmautos kojinės su batais. Visi sluoksniai aplink pėdas – šlapi, druskini, turintys dumblo kvapo.

Kokiame gyvenimo etape aš esu, būdama šitoje akimirkoje?

Etape, kur protas bando susidraugauti su siela.

Bangų mūšos garsas padeda.

Švelniai nusišypsau. Užsimerkusi matau tik šviesą. Atmerkus akis – dobilų žiedus, judančius pagal vien jiems suprantamą ritmą.

Gal viską sujaukti? Įvelti kokią sudėtingą detalę į šią akimirką?

O jeigu šįkart viskas bus paprastai?

Filed under: Sesių dienoraščiai

by

Sveika, Mieloji, tu ką tik perskaitei tai, ką rašo šios raidės iš mano gyvenimo, apie mano gyvenimą. Dalinuosi, nes kaip mes kvėpuojame vienu oru, taip ir širdimis liečiamės kalbėdamos dažnai apie labai panašius dalykus. Aš esu tavo draugė, kuri be rašymo, fotografavimo, tapymo dar labai myli gamtą, mėgsta šokti ir dainuoti. Džiaugiuosi susitikusi su tavimi ♡

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *