Sesių dienoraščiai
Leave a comment

Girdžiu lengvą, tylų rožių žiedais dvelkiantį garsą. Užuodžiu, jaučiu, susilieju. Aš esu…

Kvėpuoju širdies gelmėje, atrandu visą Visatos didybę ir grožį.

Kur tu buvai, miela…?

Aš tavęs laukiu taip seniai

Ateit apkabinti…

Ar regi praeities tolį, dvelksmą?…

Pamojuok, išlydėk dėkingumu.

Purpurinis grožis tavoje krūtineje, tu sugrįžti namo, kur taip tyra ir šviesu.

Ar jauti?… Tu Esi, jau čia…

Prašau, jausk ir pasilik.

Tai taip laukta mūsų ir tavęs pačios.

2020 01 10

Filed under: Sesių dienoraščiai

by

Aš tai tu, o tu tai aš – Tyrumo Šviesa, Ramybės gelmėje, Dieviškoji kibirkštis – amžinoji siela. Aš tai tu, o tu tai aš – ateinu spinduliuoti Šviesa, sušildyti Tiesa, dalintis Džiaugsmu, apkabinti Tyrumu. Mus susitikusias Dievo vedimu, kviečiu pažinti koks džiaugsmas yra Būti, dalintis, įkvėpti, priimti ir šokti, šį Meilės šokį. Ačiū Tau, kad ESI ♡.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *