Sesių dienoraščiai
Leave a comment

Žvelgiu į dangų, akis pakėlus, ir labiau jaučiu, negu matau. 


Lengvumas, švelnumas, tyrumas plaukia širdimi, kaip tie debesys dangumi. Jaučiuosi tokia pilna, tokia dėkinga… Ir atvira priimti šias dangaus dovanas. 


Ach, koks tyras džiaugsmas kaip vaikystėje, kuris kviečia šokti kartu su debesų fėjomis, gulėti minkštutėliuose debesėliuose. Ir kaip gera visa tai apkabinti širdimi. Ir jausti, kad visas šis grožis sutelpa manyje. 
Siela dainuoja.

Filed under: Sesių dienoraščiai

by

Aš tai tu, o tu tai aš – Tyrumo Šviesa, Ramybės gelmėje, Dieviškoji kibirkštis – amžinoji siela. Aš tai tu, o tu tai aš – ateinu spinduliuoti Šviesa, sušildyti Tiesa, dalintis Džiaugsmu, apkabinti Tyrumu. Mus susitikusias Dievo vedimu, kviečiu pažinti koks džiaugsmas yra Būti, dalintis, įkvėpti, priimti ir šokti, šį Meilės šokį. Ačiū Tau, kad ESI ♡.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *