Month: balandžio 2020

Baltas debesis, balta gulbė

Tai toks neįprastas meilės romanasAš myliu kažką, bet čia nieko nėra –Baltas debesis ir tuščia kėdė.Tai visada buvo ir visada bus. Baltas debesis, balta gulbėBalta šviesa už anapus tolių.Baltas debesis, balta gulbėBalta šviesa už anapus tolių tolybių Dabar aš padedu savo gyvenimą ant tavo gydančių rankų.Aukoju savo meilę, nereikalaujant nieko.Pasitikėdama kažkuo, ko nesuprantu,Aš paleidžiu ir plaukiu tėkmėje laisvai su: Baltu debesiu, balta gulbeBalta šviesa už anapus tolių.Baltu debesiu, balta gulbeBalta šviesa už anapus tolių tolybių, Kaip tu dėkoji vandenynui?Kaip tu dėkoji vėjui?Kaip aš dėkoju Tau…? Baltas debesie, balta gulbeBalta šviesa, už anapus tolių.Baltas debesie, balta gulbeBalta šviesa, už anapus tolių tolybių …   (Deva Premal and Miten with Manose: White Cloud, White Swan) https://youtu.be/UaL_FmrHFdgŠią dainą taip pat rasite mūsų sukurtame grojaraštyje su kitomis jau publikuotomis dainomis čia.

Moterys, liepsnojančius deglus nešančios

Šioje žemėje yra grupė moterų, nešančių liepsnojančius deglus žmonių evoliucijai.Šios moterys yra retos, jos unikalios moteriškosios dvasios brangenybės.Šios moterys turi daug drąsos, stiprybės atkaklumo.Šios moterys tūkstančius metų tyliai vaikščiojo apkaltintos.Dabar jos grįžo, su dar didesne meile, su dar didesne galia…Jų sielų užduotis – iš naujo pažadinti gilią moterišką energiją kiekviename iš mūsų.Jų užduotis pagydyti šventąjį vyriškumą ir šventą moteriškumą žmonijoje bei sujungti tai.Šios moterys kiekviename žingsnyje sodina gydančias nuogas pėdas ant sužeistos nevaisingos žemės dirvožemio. Jos be baimės neria giliai į emocines kančias dėl Deivės sąmonės slopinimo.Jos veikia su atsidavimu, disciplina su neišmatuojamu įsipareigojimu, kad ši didžiulė ,,moteriškos“ žaizdos apkrova neišvengiamai pasiektų krizės tašką per šį gyvenimą.Jos traukia viską giliai, gydo save ir uždega gijimo transformacijos ugnį moterų, vyrų kartoms tiek praeityje tiek ateityje.Ne visada lengva užduotis nešti šiuos šventus deglus moteriškam pabudimui.Šios moterys niekada neatsiduria atsitiktinose žemės vietose. Jos yra giliai vedamos atnešti savo gydančią energiją jungtims ir žemės vietoms.Daug tūkstantmečių žemę kankino, ribojo, pavertė patriarchaline ideologija, persmelkė baimės vibracija. Pasąmoniniai baimės veiksmai buvo žiaurūs ir žalingi fiziškai, emociškai, psichiškai ir dvasiškai. Į žemę …

Savipagalbos gidas – dovana Tau

Kaip tu dabar jautiesi? Taip, gali skirti akimirką pasitikrinti, aš palauksiu… Galbūt gali akimirkai atnešti savo dėmesį į savo kūną. Be teisimo, be jausmo pakeisti, tiesiog pastebėk, kas vyksta dabar ir čia. Pastebėk savo kvėpavimą. Kaip tavo kvėpavimas gali sukurti daugiau erdvės tavo viduje? Kūnas yra ypač jautrus ir protingas instrumentas, nuolat priimantis ir atsiliepiantis į informacijos srautus, vidinius ir išorinius balsus. Kūnas yra užprogramuotas klestėti. Kai aptinka problemą, jis instinktyviai pajungia vidines pajėgas, kad surastų sprendimą. Išleidžia streso hormonus, kas mus įgalina susitelkti į pavojų, imtis veiksmo ir išspręsti problemą, o tuomet susireguliuoja atgal į sveiką, atsipalaidavusią būseną. Taip kūnas nori funkcionuoti. Tačiau šiandien, kai akis į akį susiduriame su mūsų vartotojiškų įpročių pasekmėmis, stebime mūsų žalą Motinai Žemei ir mūsų pačių Kūnui. Yra sąrašas moksliškai nustatytų fizinių ir nefizinių ženklų, kuriuos mes galime stebėti, kurie rodo apie savipriežiūros būtinybę. Mes turime būti pakankamai sąmoningi, kad užtikrintai tai darytume, kad gerai jaustumėmės. Pavyzdžiui, vienas iš ženklų yra jaudinimasis, nežinojimas ko griebtis, šokinėjimas nuo vieno prie kito. Tai yra signalas mums suprasti, kad mes turime nuraminti …

Atvirumas

Atvirumas – gilus jausmas ir vedimas, lydintis mane nuo pat vaikystės… Įrašyta taip giliai širdyje ir taip giliai atpažįstama – aiškiu žinojimu, kad tai yra tai, kas apkabina lengvumu, švelnumu, meile ir laisve. Atvirumas gimstantis širdies gelmėse tampa begaliniai gydančia, išlaisvinančia erdve. Leidimas sau būti atvirai ir pažeidžiamai… Tai, – lyg Dieviškųjų vartų atvėrimas, apnuoginimas visas savęs. Taip tu leidi sau ir kitam matyti visa tai, kas aplink tave ir tavyje. Nusiimi visas kaukes, minčių kupolą ir įsivaizdavimus…Lieki tyras prieš save patį ir leidi lengvumu kitiems pajausti, apie ką vibruoja tavoji būtis.Taip tu apkabini save mylinčiu priėmimu… Taip, kaip yra… Priimdamas save tokį, koks esi… Kaip dažnai mes slepiamės savyje, o kartais net nuo savęs, neleisdami, nepripažindami patys sau, kad jaučiame tai, ką jaučiame… Nepatogu, nesmagu… Bet visa tai yra… Tai jaučiasi, nepriklausomai nuo to, ar mes norime matyti tai ar ne…Atsisukti į save, susitikti save apnuogintą ir tikrą – tai yra tai, kur kviečia mūsų vidinis balsas, mūsų širdis… ,,Aš myliu ir priimu save ir pasitinku mylinčiu žvilgsniu, glėbiu visa tai, ką atpažįstų.” – …

Orbai – meilės ir išminties pasiuntiniai

Ar teko matyti tarsi iš niekur išnirusį šviesos kamuoliuką, kiek panašų į muilo burbulą? Gal būnant šalia, be jokios priežasties pajutote ramybę ar švelnų džiaugsmą? Jei taip, vadinasi buvot susitikę su regimąjį pavidalą įgavusiais angelais, elementalais… Orbai – tai meilės išminties pasiuntiniai. Tai raktas, atveriantis mūsų sąmonės duris. Žmogus mato tam tikrą dažnių diapazoną…  Angelų ir kitų šviesos būtybių virpesiai skiriasi nuo tų, kurias priima žmogus. Daugelio „matymą“ riboja tikėjimas tik tuo, ką gali paliesti. Daugybę amžių dvasinė hierarchija įvairiausiais būdais stengėsi atkreipti dėmesį į šias subtilias, mus supančias energijas… Orbai pasirodo tada, kai fotografo sąmonė yra pakilusi iki tam tikro matmens, jo aura turi būti išsiplėtusi, o pats svarbiausias dalykas – meilė. Protas ar trečiosios akies atvėrimas šiuo atveju neturi reikšmės, – jis turi būti atviras meilės sąmonei. Taip pat turi būti atvertos šios čakros: širdies, karūnos ir pamatinė arba širdies karūnos bei saulės rezginio. Dvasinių būtybių esama visur, tik mes kartais esame ne tame sąmonės lygmenyje, kad tai pajustume ir užfiksuotume. Kiekvieno orbo centras jungiasi su šaltiniu ir neša tyrą Dievišką energiją. Daugelis orbų …

Šimtai tūkstančių angelų yra šalia tavęs

Ar tu girdi kaip aš tave šaukiu motinos, tėvo ir vaiko balsu?Ar atpažintum tiesą?Ar jauti meilę, krintančią sklindančią iš mano akių?Suteik sau minutėlę –Ateik ir pailsėk šalia manęs.Leisk man papasakoti tau tavo istoriją. Leisk man vesti tave per tavuosius gyvenimus. Tik sekundė –Tai tik tiek tereikia, kad suvoktum, kadŠimtai tūkstančių angelų yra šalia tavęs. Ar girdi, kaip aš kalbinu tave? Šnabždu pro tavo minčių tarpdurius ir takus. Skaidrus kaip ryto rasa, Savos kelionės gaiva, Pereinant vandenyno mėlį.Sustoki minutėlei.Ateik ir pailsėk šalia manęsLeisk man papasakoti tavo istorijąLeisk man vesti tave per tavuosius gyvenimus.Tik sekundė – Tai užtrunka tik tiek, kad suvoktum, kad  Šimtai tūkstančių angelų yra šalia tavęs. Atlikėjas: BlissTekstas: Lucinda Drayton / Andrew Blissett   https://youtu.be/RiE94hP0bqAŠią dainą taip pat rasite mūsų sukurtame grojaraštyje su kitomis jau publikuotomis dainomis čia.  

TINO ATTAAHUA

Tokia graži (maorietiškai) Ar kada nors pasiekėte tokią būseną, kai Jūs visa skaldėtės į šimtą dalių ir nei vienoje savęs neberadote?   arba   Jūsų tamsios dalys suvalgė visą Jūsų esybę ir Jūs neberadote nei šviesos, nei tamsos, nei savęs?   Tavo žodžiai tušti. Tu neatsakai į mano klausimus. Tu man meluoji. Tu atidėlioji. Tu bijai. Tu nepažįsti savęs. Tavo silpnumas mane tolina. Bėga šie žodžiai link tavęs lyg strėlės, taikančios tiesiai tau į širdį.   SKAUDA.   Iškelia, atspindi tavyje, kas nėra tobula, kas Jo vadinama SILPNYBE.   Kur tas uostas man būti silpnai? Būti pažeidžiamai.   Manyje išnyksta visi žodžiai. Nebeturiu jų. Jie neturi prasmės. Noriu Jam pasakyti, bet žinau, kad viskas atsitrenks į Jo proto rūmų sienas.   Aš tikrai buvau pasiruošusi būti pažeidžiama ir visiškai nuoga, bet viskas paskendo bejėgiškume.   Aš vėl toje būsenoje.   Bejėgiškumas. MENKUMAS. Nevertumas.   Bejėgiškume atstovėti už save. Bejėgiškume išreikšti meilę, suteikti meilę sau, kai jos tikrai labai reikia. Bejėgiškume duoti meilę savo netobulumui.   Prasmingu toje būsenoje. Sustoju.   Vėl užspaudžia gerklę. Rodos, tiek …