Year: 2020

Dviejų sielų šokis besąlygiškos meilės link…

Mes kaip sielos per daugybę gyvenimų ir laiko juostų, susitikdami daugybę žmonių, išgyvename ir patiriame įvairiausias žmogiškasias patirtis. Pasirinkdami šeimas (biologines ir sielos), darbus ir pačias įvairiausias situacijas, patirdami skirtingų emocijų ir išgyvenimų. Kai kurie santykiai ir susidūrę keliai būna nuostabūs, motyvuojantys ir įkvepiantys, galintys tęstis metų metus arba tęsiasi tik tam tikrą ar trumpą laiko etapą ir ne visos patirtys atsitinka toli gražu ne taip, kaip mes norėtume. Ir ypač, kai tai nutinka romantiniuose, porų santykiuose, apie kuriuos visi pasvajoja ar įsivaizduoja, skaudūs momentai ar išsiskyrimai, apie šiuos santykius ne visada yra paprasta prabilti garsiai net ir sau. Juk yra buvę ir tau galbūt, kad norisi užversti šį puslapį kuo greičiau, norisi ištrinti nuotraukas ir susirašinėjimus, kad to neprisiminti, o tos gražiosios akimirkos ir prisiminimai tampa migloti… Dėl ko atsitinka taip, kaip atsitinka? Gi, atsitiktinumais mes jau seniai nebetikime… Ar tikrai skausmingų santykių patirtys yra, kad žeistų mūsų vidų, ar nusiviltume ir prarastume tikėjimą savimi, kitu žmogumi ar netgi viskuo? Bet galbūt tu giliai kažkur tiki ir jauti, kad yra mums parengtas dieviškasis planas, …

Mylimas Gyvenime,

ar pameni, kai prieš maždaug dvejus metus mane pakvietė į naują etapą? Prasidėjo nemigos naktys ir protu nepakeliamas skausmas, kurio seni būdai numalšinti nepadėjo, kad ir kaip stengiausi, nebegalėjau bėgti nei slėptis – visa savimi jaučiau, kad kažkas yra ne taip, tai turi keistis. Nežinomybės ir praradimo baimė, stingdanti kraują…             Analizavau. Tylos akimirkomis girdėjau tiesą. Po ilgų svarstymų bilietą nusipirkau. Meilė yra kantri, nesiderėjo, tiesiog pakvietė ir laukė. Ir štai prasidėjo mano kelionė iš proto į širdį. Pradėjau skristi, plaukti, eiti, važiuoti, melstis, medituoti, giedoti, būti, jausti pamiršusi visus savęs išdavystės įžadus, atidėjusi kasdienybės darbelius, praeities kančią ir išsvajotą išsigelbėjimą ateityje. Tik išblaivinanti akistata su dabartimi, savyje talpinanti beribį, įkvepiantį dangų, remiančią, globojančią žemę, banguojantį, raminantį vandenį, deginančią, šventą ugnį ir vėją, atnešantį pasitikėjimą nematomu, rojaus ir pragaro būsenas, viską, kas telpa tarp jų…             Kelionė praturtinanti, įdomi, toli gražu ne visuomet patogi ar maloni… Viskas prasidėjo nuo geliančios šalčiu išsiskyrimo su brangiausiu tuo metu žmogumi ir vienatvės taigos. Šis etapas, atrodė, niekada nesibaigs… Tai buvo netiesa, dabar žinau. Šiame etape pradėjau augintis stuburą. …

Pokyčių upė – afirmacijos

Leisk sau tapti niekuo, kad taptum kuo nori. Mintis po minties… kuria nuolatos… Pastebėk… pasiKARTOJIMĄ… įsitikinimus… įpročius… Mūsų pasikartojančios mintys ir jausmai kuria įsitikinimus. Per laiką tai virsta įpročiais ir galiausiai suformuoja nuostatą mūsų viduje, nusiteikimą ir požiūrį į save ir pasaulį. Nuolat primindami sau kas ESAME, tiksliau sakant, kuo save laikome, ką apie save tikime, kaip tai esamą, aktyvinam ir vis stiprinam nervinių ląstelių jungtis. Reguliarus aktyvinimas neuronų suformuoja tam tikrą struktūrą, kas savo paties valia ,,esame”. Kai mąstome nespausdami savęs į jokias ribas, tuo metu smegenyse formuojasi naujos jungtys. Kiekvieną kartą, kai vedame savo smegenis dirbti kitaip, tiesiogine to žodžio prasme mes perprogramuojame savo protą. Visada sunkiausia pokyčių dalis yra nesirinkti to paties, ką rinkomės vakar. Mes turime įausti visiškai naują raštą į savo vidinio kompiuterio audinį. Kaip tai padaryti? Viena iš stipriai veikiančių priemonių yra AFIRMACIJOS. Kas tai? Afirmacija – tai teigiami teiginiai, suformuluoti tam, kad perprogramuotų esamą negatyvų, ribojantį mąstymą. Tai stipri savipagalba siunčiant tiesioginę žinutę į pasąmonę. Ši žinutė lyg pasiųstas tiesioginis lazeris, kuris trina ir rašo ,,naują ”. Dažnai …

Apie širdžių ryšį, draugystę… Apie amžiaus ir amžinybės suvokimus…

-Ar gali įsivaizduoti, kad aš turiu štai tokią jauną draugę?, – apkabindama mane žvilgsniu, džiaugsmingai taria 80-metė Rugilė (vardas pakeistas) savo vienmetei giminaitei, pas kurią atvykome į svečius.– Nelabai…, – atvirai šypteli svetingoji moteris.– Keista, neįprasta, taip?, – paklausiu ir sulaukiu patvirtinančio žvilgsnio. Bet kas gali apibrėžti draugystės statusą? Kas pasakė, kad draugai turi būti panašaus amžiaus? Imame klausti viena kitos, viena kitą šypsena palydėdamos… Juk širdies ryšys, bendrystės jausmas mus apjungia ir priartina vienus prie kitų. Ir amžius tam įtakos neturi. Šiltai ir vieningai patvirtiname šią tiesą pačios sau, jausdamos šios akimirkos dėkingumą. Mudviejų su 80-mete drauge Rugile ryšys užgimė prieš daugiau negu metus. Kuomet man kaip savanorei, ,,Sidabrinės linijos” atstovės pasiūlė Rugilę kaip pašnekovę.Įprastai mes, savanoriai, esam senoliams kaip gydančios, išklausančios ,,ausys”, turime pokalbius su senoliais telefonu, kurie plečia ir augina jų socialinį gyvenimą. Man ši patirtis, visai kitokia, negu turėjau prieš tai… Nuo pirmojo pokalbio abipusiai jaučiam artimą ryšį ir tiesiog savanoriaujame viena kitai. Gyvenimo jėga taip srauniai tekanti per šią moterį. Spindesys, džiaugsmas, pozityvumas, išmintis atsispindi jos akyse. Rugilei virš 80 …

Kelias

,,…Palikau autobuse skėtį, bet po kelių dienų radau kitą. Pažiūrėk kokio grožio…“ Ar ir jums taip, lyg nuo kalno papėdės, kartais garsiai nuaidi visiškai paprasti, atrodytų, kito žmogaus pasakojime ištarti žodžiai? Jie mane šiandien palietė, lyg paglostydami. Viskas gerai… Taip turi būti. Šiandien atsisveikinau su dukros auklyte, išgyvenau daug spalvingų jausmų.Ji man buvo labai brangi. Man širdyje tai buvo dovana iš dangaus. Mano dukrytė – spec. poreikių turintis vaikas, dėl to auklytės pagalba buvo didžiulė atrama mano kelyje. Atvykus šiai moteriai savo dėkingumu už jos meilę, rūpestį nusilenkiau jai lyg Karalienei. Kiek save pamenu,turiu savo sieloje baltą teptuką ir tapau žmones baltai, ir nieko negaliu padaryti kitaip. Kad ir ką darytų kiti, aš renkuosi matyti grožį juose. Akyse tarsi prasiveria dideli paveikslai, kodėl vienoks ar kitoks elgesys iš programuotos matricos veikia kitame. Prasiplečia natūralus žinojimas, tikėjimas, kad visa tai bus vieną dieną išaugta. Po kelių mėnesių patirties ir savo elgesio suvokiau, kad turiu dar vieną vaiką, kuriuo sėkmingai pasąmoniniu būdu nuo iki pasirinkau rūpintis. Gyvenimas ne pirmą kartą mane mokė nepersistengti, bet vis negirdėdavau. Prasidėjo …

Ištikimybė savosios sielos giesmei

Visais laikais išmintis kalbėjo ir kalba žmogiškojomis lūpomis… Visais laikais buvo Žemės budintojų, šviesnešių, atnešančių gyvą, meilės ir išminties, žodį žmonijai. Kūrėjo kalba – meilė. Išmintis liejasi kasdien per žmogiškąjį pradą, per kiekvieną iš mūsų. Tik kiek esame laisvi nuo to, kas sulaiko išjausti, išgirsti ir suvokti tai? Gyvas žodis atkeliauja ir paliečia tinkamu metu ir laiku… Gali išgirsti tik kartą ir lyg blyksniu širdyje įsižiebia vidinis žinojimas, atgarsis širdies balso, tiesos atpažinimas… Jis jaučiamas širdies gelmėje, kai tuo metu protas neturi paaiškinimų. Įvyksta praplėstas suvokimas, prisiminimas. O kartais ,,gyvą žodį” gali girdėti šimtmečių šimtmečiais, kol tai paliečia gelmę, kol žodis tampa gyvu pajautimu, suvokimu, prisiminimu. Iki to nusimetinėji tuos sluoksnius, dėl kurių negali atpažinti širdies skambesio dainos. Mūsų tiek daug esančių čia Žemėje… Ir tiek daug tiesų sutinkame, tiek daug tiesų atkeliaujančių iš žmogiškųjų lūpų… Tarp tiek daug galimi įvairūs takeliai… Ir visi takeliai yra gerbiami ir priimami. Nes klystkelio nėra. Yra patirtis, kuri priimama su pagarba ir meile, visa kam, kas yra aplink mus, visa, ką girdime, matome ir patiriame. Kiekvieno iš mūsų …

Išlaisvinantis Mylinčios Aš Esu Būties glėbys

Stebiu… Atpažįstu žaidėją, kuris visą gyvenimą jautėsi lyg stovintis ant scenos ir vaidinantis tam tikras roles, gaudydamas žiūrovų žvilgsnius ir aplodismentus, visada siekiantis pripažinimo ir gausių aplodismentų… Jam visada atrodydavo, kad yra stebimas ir matomas. Todėl kiekvienas jo veiksmas turėdavo būti apgalvotas, sugalvotas, kaip jis turi būti suvaidintas. Kuomet jis atsitraukdavo nuo žmonių srauto, likdavo vienas pats, jausdavosi kaip nulipęs nuo scenos… Padėjęs roles į šoną, ilsisi, sugrįžęs vidun. Kelionė… Žmonių srautas… Stebiu vidiniu žvilgsniu, kuomet ,,aktorius” įsitempia, neramumas užplūsta ir jis jau besiimąs savosios rolės… Įkvepiu širdies erdvėje, vidiniu žvilgsniu mylinčiai prieinu prie aktoriaus. Matau, tai – ji… Švelniai paimu jos ranką, kita ranka švelniai pakeliu jos nuleistą veidą: – Ar nepavargai, mieloji, ant šios scenos…? Suspindi jos akyse ašaros, imu glostyti drėgnus jos skruostus: – Gal jau pakaks, mylima? Ji ilgėsingu žvilgsniu paklausia: – Kaip? Kaip iš to išeiti? – Tiesiog leisk… Leisk man tave apkabinti, leisk prisiliesti supratingumu, leisk sau atsipalaiduoti šiame mylinčiame glėbyje, širdies erdvėje. Akyse sužiba paskutinį kartą dar baimės, abejonių atspindžiai, bet ilgesingas namų jausmas pakviečia ir ji atsiduoda …

Sielos dienoraštis

Veidai gali būti pamiršti, tačiau ne sielos, su kuriomis susitinkam. Jos – nepamirštamos… Visada širdyje joms bus rami vieta… AŠ TIKIU, kad šiame gyvenime mes vieni kitiems šviečiam šviesos ŠVYTURIU. AŠ TIKIU, kad tamsiausiose gyvenimo įdubose mes išTRAUKIAM vieni kitus iš sudužusio pasaulio prieblandos. Aš Tikiu… „Pasaulyje, kuriame daugelis nešioja kaukę, privilegija yra matyti kitą „Už“ viso to… O didžiausia privilegija yra pamatyti savąją sielą, net jei ji ir dužo, daugybę kartų. Nebijoti vėl ir vėl mylinčiai ja dalytis…“ AŠ TAVE MYLIU… Tiesiog Tave myliu. Už visų kaukių… „Matau raudonų rožių medžius. Matau, kaip jie žydi MAN ir TAU… Ir aš sau galvoju, koks nuostabus pasaulis. Matau dangaus mėlynumą ir baltus debesis… Ir aš sau galvoju, kokia šviesi palaiminta šiandien diena, kokia tamsi šventa naktis… Ir aš sau galvoju, koks nuostabus pasaulis…“ Jame aš nesu tik šis kūnas ar žmogus, kurį tu matai. Aš ESU mylinti, amžina šviesos būtybė, gyvenanti šiame žemiškame inde. AŠ ESU graži, spinduliuojanti, angeliška Kūrėjo išraiška to, kas kada nors buvo ir viso to, kas kada nors bus… Aš esu dalintis čia vėl …

Mantra – sakralus garsas

Garso ir vibracijos galia yra viena iš stipriausių ryšių, jungiančių skirtingų pomėgių, kultūrų žmones. Ši energija geba apjungti ir suharmonizuoti mus ir visas dalelytes mūsų visatos. Mes esame susieti kartu su muzika, kuri jungia mus kartu per visus laikmečius ir per visą žemę ir kosmosą. Tardami ar dainuodami sakralius garsus, mes galime atrasti ir pajausti jėgą, vienijančią mus visus. Mantra – šventas žodis Mantra, kilusi iš jogių ir Indijos Vedų tradicijų, yra sanskrito žodžių junginys, kurioje yra apimta ir talpinama aukštesnė sąvoka ir tobulos vibracijos. Mantrų garsai ir skiemenys yra perduoti per daugybę šventų senovinių tradicijų ir laikmečių. Mantrų tekstai yra struktūrizuoti ir reikalauja tam tikros tvarkos. Vedų mantros gali būti atskiri garsai, žodžiai ir sakiniai. Mantros kiekvienas garsas turi ypatingą reikšmę, vibraciją ir vietą visatos centre. Jogių ir Vedų mantros yra perduotos sanskrito kalba ir šia kalba jos yra atliekamos. Visi Vedų pirmieji tekstai yra parašyti sanskrito kalba, viena iš seniausių kalbų. Ji yra laikoma pasaulietine, dvasine kalba. Kad suprastume mantrų reikšmę, jos yra išverčiamos ir interpretuojamos bei paaiškinomas kitomis kalbomis. Suprantant mantrų reikšmę, …

Poema Kylančiai Moteriai

Kiekvieną kartą, kai moteris pasitraukia iš santykių, kurie gesina jos ugnį,Ji yra vedanti .Kiekvieną kartą, kai  moteris sako NE, kai tai nėra patogu padaryti,Ji yra vedanti. Kiekvieną kartą, kai moteris sulėtėja, kai visi jai sako daryti daugiau,Ji yra vedanti.Kiekvieną kartą, kai moteris klausosi savo intuicijos ir elgiasi pagal ją,Ji yra vedanti.Kiekvieną kartą, kai moteris priima sprendimą, kuris tarnauja jos geresnei gerovei,Ji yra vedanti.Kiekvieną kartą, kai darai tai, kas yra geriausia tau, net kai sunku, skausminga ir net jei reiškia vėl pradėti viską iš naujo,Tu esi vedanti. Būk galinga, Sese, kilk, kai tik turi progą.Kiekvieną kartą, kai save pagerbi, tu vedi visas moteris savo bendruomenėje.Moteris, kurios stebi ir laukia ženklų ar įkvėpimo šaltinio, kad galėtų palikti, pradėti iš naujo, pagimdyti naują svajonę, sulaužyti modelį, pasakyti, kad „GANA, AŠ ESU VERTA!”Tai, ką tu darai, yra svarbu.Kai tu tai įtvirtini, tu sukuri gyvą pavyzdį.Kai tu kyli, tu sukuri gyvą pavyzdį. Tai tavo atsakomybė ir mintys padaryti abu šiuos veiksmus savo gyvenime.Tai mūsų atsakomybė kilti kartu.Viena kitai parodyti, kad yra saugu sekti tuo, kuo tavo širdis trokšta.Žinoti, kad einant …