Month: rugpjūčio 2019

Kai tau širdis dainuoja begalybę ir jausmą, atneštą iš Dieviškos Būties, ir visa tai tau dovanoja, apkabina ir sušildo šnabždėdama: ,,Ar tu prisimeni, apie ką visa tai?“Tuomet jauti,- širdis suvirpa, atliepdama: ,,Tai aš Esu. Aš tai Esu – ši begalinė meilė, džiaugsmas, grožis ir tyrumas, visa apimanti šviesa“.Kaip dieviškumas, išdalinęs savo spindesį, pasėjęs mūsų širdyse, taip mūsų širdys plaka, spindi ir alsuoja šiuo Dieviškumu visiems aplink. Ar tu jauti taip pat, jog esam tam, kad begalinį meilės jausmą, spindinčią skaisčią tyrą širdies šviesą išskleistume ir padalintume visiems aplink? Atnešdami ramybę, džiaugsmą ir tyrumą į ši Visatos grožį – Žemę…

Giminingos Sielos

Ar tau kada nors gyvenime yra nutikę, kad susitikai žmogų ir jau pažinties pradžioje iškyla jausmas, kad jus ilgą laiką tartum pažįstate vienas kitą ir jus abu sieja labai stiprus ir gilus ryšys, ir atrodo, kad ne vieną gyvenimą yra susidūrę jūsų keliai. Tu suvoki ir jauti, kad tavo ir to žmogaus sielos bendrauja aukštesniame lygmenyje ir kad tuo būdu yra atveriamos tamsiausios sielos gelmės tam, kad kiltum aukštyn. Subtiliais būdais yra griaunamos tavo atgyvenusios gyvenimo tiesos ir įsitikinimai ir ego yra skaldomas į šipulius tam, kad būtų atskleidžiama tavyje kitokia meilė sau ir kitiems,- be sąlygų, vertinimų ir prisirišimų. Kiekvienąkart bendraujant su šiuo žmogumi, laikas ir erdvė tiesiog išnyksta. Ar esi patyręs tą jausmą, kad nebūnant kartu ar atsiskiriant nuo to žmogaus, jautiesi, kad prarandi pusę savęs ir kad kartais gali jausti savo viduje jo skausmą ir džiaugsmą, jo energetiką, ir suvoki, kad telepatiškas sielų bendravimas įmanomas. Šio žmogaus pasirodymas apverčia tavo gyvenimą ,,aukštyn kojomis“, keičiasi tavo vidus ir seni požiūriai ir įsitikinimai iš esmės. Tada tu suvoki, kad niekada niekas tavo viduje ir …

Kelias į save – priėmimas

Žiūru į debesis ir galvoju, kodėl man taip sunku?… Kodėl tiek pareigų gula ant mano pečių?.. Kodėl mano širdis pergyvena visų brangių žmonių sunkumus? Žiūriu į savo senstančias rankas. O mintyse sukasi mintis, kad jomis tiek sūrių ašarų nušluostyta, tiek galvų glostyta, tiek širdžių apkabinta… Jos ir negali būti be raukšlių. Kiekvienoje raukšlėje slypi kieno nors išgyvenimas. Ir… Oho, kiek jų daug… –Ateina suvokimas. Aš – moteris, Aš – mama. Aš – dukra. Kitaip ir būti negali. Gimiau,  kad mylėti, globoti, rūpintis, gydyti žaizdas. Tai prigimtinė mano pareiga ir privilegija. Būti šalia ir padėti, meile apglėbti. Bet aš ne visada tokia buvau. Man reikėjo prisiminti, kuo gimiau,- per skaudžias pamokas, per praradimus. Nusimetus visas kaukes pažiūrėti į savo širdį ir į veidrodį. Kontrolė. Tai buvo dar vienas mano vardas. Norėjau suvaldyti viską: KADA grįš ir KUR yra mano vyras? Kokia TURI būti kambarių spalva? Kaip TURIU atrodyti eidama į pokylį? Juk BŪTINA nauja suknelė! Kaip PRIVALAU elgtis viešumoje ir, KĄ PAGALVOS KITI? O jei nepatiks, ką aš apsirengiau, pasakiau ar padariau, ar kaip gyvenu? Ir, …

Svajonėje

Mylimas Vaike, Tu esi pasaulio šviesa. Mylimas Vaike, Išeik, skleisk šviesą pasauliui. Būk tvirtas, būk švelnus, būk drąsus. Pažink savo protą. Žinok, kad tu esi dieviškas. Žinok, kad viskas gerai yra bijoti. Žinok, kad tu esi mylimas. Ilsėkis ramybėje, Sapnuok savo malonius sapnus, Kol tavoji siela bus išlaisvinta Mylimas vaike, Mano širdis yra tavo širdis. Mylimas vaike, Išeik ir atverk duris Su savąja meile, Su savuoju tikėjimu, Su savąja atjauta, Su savąja malone. Ah, su savąja malone…  

Gulėjau terasoje ant pilvo, nuoga ir kūnu ir dvasia, ir kaip driežiukas mėgavausi saulės kaitra. Žemiška šviesa šildė kūną, o mintys plaukiojo – tai atėjo, tai išėjo, nesustodamos ir neužsilaikydamos manyje.  Aha, tai štai kaip! Mylimas, dabar suprantu, kaip tu jauteisi… Ach, kaip gaila, kad anuomet nemokėjau, negalėjau suprast… Norėčiau atsiprašyti, bet nebegaliu. Mano širdis tavosios nebepasiekia, o ištarti žodžiai telieka žodžiais, kuriuos supranti iš savo buvimo taško… Bet vistiek, atleisk man, kad tuomet nesupratau. Nebegaliu nieko pakeisti. Dabar suprantu, nes pati patiriu tokius jausmus. Ir ačiū Visatai ir žmogui šalia, kurie suteikė man galimybę tai pajusti ir suprasti. Taip, skauda. Aš dėkoju, priimu, bet dabar noriu prisiimti atsakomybę už savo jausmus. Jie mano ir tik mano. Dėkoju. Aš jaučiu pilnai tavo dėmesį, meilę, rūpestį. Tai mano vidiniai jausmai ir mano būsenos ir visa yra gausoje manyje, kad ir kokia yra išorinė situacija. Aš tiesiog esu laisva jausti gausą. Taip. Būtent. Negalima norėti ir Visatos prašyti, kad kiti žmonės elgtųsi su mumis pagal mūsų poreikius. Tai nėra teisinga,- tai ego išraiška. Esame visi lygūs ir …

Pakilkite, mano seserys

Aš esu gyvenimo upė. Aš esu šios svajonės saugotoja. Keliauk su manimi. Aš tau papasakosiu daugybę pasakojimų, kurie labai seniai buvo suteikti žemei. Šie aukšti kalnai – jie mano vieninteli pylimai- Aš lenkiuosi šioje šventykloje. Haseya Haseya Haseya Haseya… Pakilkite, mano seserys, pakilkite. Mes esame vanduo toj šventoj taurėj, kuri yra mūsų rankose, kuri augina visą mūsų gyvenimą. Tai yra tavo šokyje, tai yra tavo rankose, tai yra tavo Meilėje, kurioje būdamos mes pakylame virš visko… Dainuok tai iš savosios Širdies, dainuok tai iš savosios Sielos. Haseya Haseya Haseya Haseya… Saulė ir mėnulis – jie šviečia kartu. Ji judina kalnus ir šoka su dangaus rojais. Tavo akyse aš matau Jos akis, Tavo akyse aš matau tą, kuri suteikia gyvenimą. Haseya Haseya Haseya Haseya… Haseya, reiškia „pakilti“, arba „ji pakyla“, ir yra giliai įsišaknijęs gamtos ritmuose, mūsų protvėvių išmintyje ir gydančios erdvės pabudime.  Su sakralaus moteriškumo ir gentinių kultūrų iškilimu, Haseya yra kelionė su garsu gydyti žemę. 

Saugokime bites – nykstančias Žemės gyvybės sergėtojas

Įsivaizduokite saulėtą vasaros rytą: švelnus vėjelis šiurena medžių lapus, kiekviena gėlė išdidžiai puikuojasi savo žiedais, o bitutės be paliovos dūzgia aplinkui. Šie švelnučiai, pūkuoti gyvūnėliai jau milijonus metų atsakingai rūpinasi kiekvieno žiedo apvaisinimu ir kelia žmonių pagarbą bei susižavėjimą. Štai Bušmėnai, gyvenantys Kalahario dykumoje, tiki, kad iš bitės pasėtos sėklos užaugo pirmasis žmogus. Tuo tarpu senovės graikai manė, kad bičių medus yra prisotintas deivės Afroditės magijos, o pačios bitės – šios deivės vaidilučių sielos. Dar ir šiandien kai kurie tiki, kad bitės yra mūsų protėvių sielos. Vis dėlto, net ir tokioms šventoms būtybėms kaip bitės, prireikė mūsų pagalbos. Bitučių, kurių pasaulyje yra apie 20 000 rūšių (Lietuvoje priskaičiuojama apie 350 rūšių), masiškas nykimas, besitęsiantis jau kelis dešimtmečius, yra ekologinė katastrofa, prie kurios labiausiai prisidėjo žmonių vykdoma veikla. Didžiausi kaltininkai yra insekticidai – neonikotinoidai, pradėti naudoti prieš ketvirtį amžiaus. Pvz. 2013 m. JAV neonikotinoidai buvo naudojami net ant 95% javų ir rapsų bei daugumos vaisių ir daržovių. Kontaktas tarp bičių ir pesticidų įvyksta joms renkant žiedadulkes arba per užterštą vandenį. Jei pesticidų dozė didelė, bitei sukelia …