Month: gegužės 2019

Šalta kreminė avokadų sriuba

Avokadas – laurinių šeimos visžalis medis. Nuostabus vitaminų ir energijos šaltinis. Jame gausu baltymų, gerųjų mononesočiųjų riebalų, liekninančio antioksidanto gliutatonio.  Tai – idealus maistas visiems, nevalgantiems gyvulinės kilmės riebalų. Avokadas yra turtingas mineralinėmis medžiagomis, jame ypač gausu vario, kalio,vitaminų C, E, D, K, B1, B2, B6, biotino, karotino. Karštą vasaros dieną nusikelk į atogrąžų kraštus ir atsigaivink kremine, švelnia, gaivia šalta avokadų sriuba, kuri kažkiek primena ispanišką šaltą sriubą „Gaspačio“.  Jums reikės: 2-3 porcijoms 3 gerai prinokusių, minkštų avokadų (apie 500g)Agurkų (250g)Skiltelės česnakoJogurto 150g (naudoju veganišką sojų jogurtą)Citrinos (laimo)DruskaPipiraiSmulkintos, džiovintos paprikosPetražolių ryšulėlio (taip pat tinka bazilikai, krapai, salierų stiebai)Ledo kubeliai Visus ingredientus sudėti į trintuvą ir sriuba ant jūsų stalo. Taip pat galima paruošti sriubą iš vakaro, citrinos sultys saugo nuo avokadų pajuodavimo. Papuošti šlakeliu aliejaus, žolelėmis, citrinos skiltele. 

Sėklų duona

Duona – gyvenimo, kūno, sielos, dvasinio peno, bendrystės simbolis. Duonos simbolis mūsų protėviams turėjo didelę reikšmę. Duona buvo suasmeninta ir sudievinta. Minima seniausiuose kūrybos žanruose. Siejama su saule, vaisingumu, gausa, laimingu, skalsiu gyvenimu. Duonos kepimas namuose buvo šventas ritualas ir didelė garbė šeimininkei. Duonos laužymas prie stalo simbolizavo bendrystę, vienybę, darną, gausą šeimoje. Dar iki šių laikų išliko paprotys nukritusią duonos riekę nuo stalo pabučiuoti. Atėjus vartojiškumo laikams, šios tradicijos išblėso. Siūlau išbandyti lengvą, greitą ir labai maistingą duonos receptą, kuriame nėra raugo, miltų, mielių, cukraus. Gausu baltymų, skaidulų ir mineralų. Mirkytos sėklos lengvai virškinamos. Duona galima laikyti iki dviejų savaičių.   Jums reikės: Žalių grikių 300gBolivinės balandos 250gSaulėgrąžų sėklų 150g Moliūgų sėklų 100gČija sėklų 30 gAliejaus 50gDruskos 10g Visas sėklas mirkyti apie 10 valandų, perplauti, leisti gerai nuvarvėti vandeniui. Truputį supiuriuoti su rankiniu smulkintuvu, dėti į kepimo formą, (naudojau silikoninę 25 cm) ir kepti 180 laipsnių orkaitėje apie valandą. Leisti atvėsti, neskubėti pjaustyti. Siūlau improvizuoti ir atrasti savo skonį.   Su Meile ir Šviesa  Laura Aurėja 

Susilieju su vėjo kedenimu.  Jaučiu, koks artimas man kiekvienas šalia esantis akmuo.  Jūros bangos taip tyliai kalbina mane.  Užmerkiu akis, atsiduodama vedimui. Širdimi dainuoju su bangom, linguoju su vėju…. Aš esu namuose, ten kur ramu, ten kur aš esu aš,- kur šviesa, meilė ir džiaugsmas yra mano įkvėpimas ir iškvėpimas… Aš esu pilnatvės namuose. 

Vienu ritmu plakanti širdis

Kiek daug besąlyginės, gydančios meilės talpina mūsų širdys. Man, kaip ir Tau, buvo lemta ateiti į šį pasaulį ir pilnam sąmoningume susitikti su savimi, paleisti viską, kas sukėlė atskirumo jausmą. Iš atvirumo ir meilės erdvės noriu kalbėti apie kelionę į šį pasaulį. Apie mamos ir vaiko sakralų ryšį.  Ryšį, kuris įsčiose esant kuria, pažindina mus su pasitinkančiu pasauliu. Šioje jungtyje maitinamės ne tik maisto medžiagomis. Mus sieja kur kas subtilesnis „maistas“. Tai – mamos dvasinė būsena, jos jutimai, jausmai, mintys, įsitikinimai apie save, apie gyvenimą, pasaulį.  Visa tai kuria mums paveikslą. Paveikslą pasaulio, į kurį įžengsim. Nuo pat pradėjimo akimirkos (ir dar anksčiau) mes jaučiame ir matome „viską“. Kaip jautėsi mama sužinojusi apie nėštumą? Ar buvo laiminga?  Harmonijoje, ramybėje, vidinėje laisvėje?  Ar jautėsi sutrikusi? Lyg naštos prislėgta?  Kaip buvote sutikti, atėję į šį pasaulį? Ar jus glaudė prie krūtinės, maitino krūtimi? Ar buvote atskirti pirma laiko? Visi šie prisiminimai yra išsaugomi mūsų energetiniuose laukuose, pasąmonėje. To pasekoje gyvenimas iš gyvenimo, karta iš kartos persiduodančios programos įtakoja žmonių realybes. Šis kolektyvinis sužeistumas nori būti pagydytas.  Dalinuosi …

Šventų augalų natos

Lengvu rankos mostu paskleidžiu baltą magišką muziką savo erdvėje. Suskamba… Giliai įkvepiu, iškvepiu… Tai – Dieviškos šventų augalų natos. Telaimina jos ir saugo mūsų dvasinę kelionę.Indėnų gentys, mūsų proseneliai ir daugelis kitų tautų nuo senų laikų buvo giliam ryšy su ,,Augalo dvasia“, Ugnimi, Žeme, Saule, Visata.  Žinojo daugybę apeigų, ritualų, kurie buvo laikomi ,,Magiškais“ ir ,,Šventais“. Tai gelbėdavo įvairiais gyvenimo atvejais, teikdavo saugumo, ramybės jausmą. Gydė sielą ir kūną, fizines ir energetines ligas.  Grįždami į save, pradedame ,,JUSTI“ aiškiau save ir mus supantį pasaulį. Jo tikrumą, dangiškų jėgų laiminamą, gyvybę.  Ką matau žvelgdama į Žemę?  Nuostabią planetą, kvepiančią gamtos turtais, apsuptą augančių žalumynų ir vandens šaltinių. Ji gyvuoja nesavanaudiškai dėl Manęs, Tavęs, visų mūsų, visų gyvybės formų.  Tai -prieglobstis, mūsų namai laikinoje kelionėje. Kaip gera tai justi.Gamtos pasaulis nėra nebylus.Atverk ŠIRDĮ..Patirk, įkvėpk. Jis – gyvas ir bendraujantis. Jis remiantis. Auginantis.Per augalo dvasią mes priimam gydančią energiją.  Čia, žemelėje, kiekvienas kuriam savo ,,Sielos rojaus sodą“. Tai – mūsų namai, šventovė, kur pailsime, atgauname jėgas ir ramybę.  Ne tik dulkės ar ne vietoje palikti daiktai kaupiasi mūsų gyvenamose erdvėse. Kur …

JI

Ji sugrįžta į Savąją Galią… Ji nugyveno daugybę metų, nesuvokdama, kas Ji iš tiesų yra. Ji abejojo savo pačios grožiu, įžvalgumu ir Savąja Didybe. Ji dažnai jautėsi, lyg čia būtų ne jos vieta, nes Ji atėjo į šį gyvenimą, susieta su dvasiniu pasauliu, palaikančiu ją taip stipriai… Kažkada ji buvo pasimetusi ir paklydusi, dar nemokanti savęs priimti ir įvertinti.Ji buvo kaip laivas, mėtomas didžiulio vandenyno bangų, be vairo ir be pasitikėjimo burių, turėjusių ją nukreipti į josios pažadėtąją žemę. Ji buvo Toji, kuri neteko savo pačios priėmimo, kurio taip troško, ir ieškojo savęs kituose. Ji stengėsi įtikti ir patikti kitiems, negalėdama susitikti su savimi ir paremti save;Ji pasiduodavo kitų įtakai ir nuomonėms, net ir žinodama, kad ji jau buvo vedama savo širdies. Ji suteikė laiko subręsti savajai tiesai ir dažnai atidavė save kitų kontrolei…Jai norėjosi būti pripažintai ir mylimai, bet ji nebuvo dar pasiruošusi žengti žingsnį į priekį ir suteikti pirmenybę sau pačiai. Užtruko daug laiko, kol ji atsisuko į save pačią; ji daug kartų pakluso kitų norams ir taisyklėms. Tuo pačiu ji žvelgė į …

Ore jaučiu druskų buvimą. Per odą skverbiasi jodas. Mano kūno poros reiškia pasitenkinimą. Aplink rūkas, bet mano egzistavimui pakanka erdvės, kuri dabar matoma. Leidžia man prasiskverbti į čia ir dabar būseną. Atidaryti vartai leidžia man liesti supančius akmenis ir jausti jų pulsavimą. Jie dovanoja man energijos. Palaiminimas. Kojos. Ant pėdų tvyro užmautos kojinės su batais. Visi sluoksniai aplink pėdas – šlapi, druskini, turintys dumblo kvapo. Kokiame gyvenimo etape aš esu, būdama šitoje akimirkoje? Etape, kur protas bando susidraugauti su siela. Bangų mūšos garsas padeda. Švelniai nusišypsau. Užsimerkusi matau tik šviesą. Atmerkus akis – dobilų žiedus, judančius pagal vien jiems suprantamą ritmą. Gal viską sujaukti? Įvelti kokią sudėtingą detalę į šią akimirką? O jeigu šįkart viskas bus paprastai?

Kosminė „amžinoji“ santuoka – Sielos šauksmas

 Tu sutiksi Tau skirtą sielą. Ji jau Čia. Tai lemta iš aukščiau, tai jau yra nuspręsta! Tai jau buvo sutarta, dar tau to nežinant, ir numatyta Tau patirti! Visata tai žino. Tavo siela tai žino. Ir Tavo širdis tai jaučia. Tu žinai, kad esi su tuo žmogumi jau ne vieną gyvenimą iki šios inkarnacijos! Jauti, kad viskas yra gerai pažįstama, lyg būtumėt santykiuose jau ilgus metus, nors tik ką susipažinote. Tu intuityviai žinai, ką kitas nori išgirsti ar patirti. Atrodo, kad skaitytumėt vienas kito mintis.  Jūs vis grįžtat ir grįžtat vienas pas kitą dėl milžiniškos magnetinės jūsų sielų traukos. Net jei ir protas priešinasi. Išliekat santykiuose vienokiu ar kitokiu būdu todėl, kad tiesiog nežinote kaip BŪTI kitaip. Tai kaip filme „Avataras“: ta ištarta frazė „Aš matau Tave“ reiškia kur kas daugiau, nei „Aš Tave Myliu“. Šie žodžiai pralenkia tradicinį Meilės suvokimą. Tai reiškia matymą širdimi,- „jaučiu Tave visa savo esybe, esu pilnam susijungime su Tavo siela“. „Aš esu Tu! Taip jaučiu! Myliu Tavo sielą su visais jos aspektais! Viskuo, kas joje egzistuoja. Sutinku Save patirti …

Liečiuosi prie tavęs švelniu širdies žvilgsniu, jautriu minties prisilietimu, o kartais tyliais žodžiais… Ar tu džiugus, ar pasimetęs, nedrąsus ar neryžtingas. Sugrįšk į ten, kur visada buvai, esi dabar ir būsi. Ir leiski būti šioj Tyroj erdvėj – širdies Gelmėj. Priimtas, suprastas ir apkabintas.  Jaučiu Tave… Dėkoju Tau, kad sugrįžai. Dėkoju Tau, kad leidi sau tiesiog čia Būti… Būk mylimas ir priimtas savęs paties. Tik tai, kas tu ESI ir apkabinti gali. Tyrosios Meilės glėbyje tu atrandi ramybę, šilumą, pasitikėjimą. Ar dar tiki, kad kur kitur gali ieškoti priėmimo? Ne išorė pripildo mus tyru spindėjimu… Bet Dieviškumas, atverdamas širdies duris, apkabina mus tyra dangaus šviesa.

Tavo ir Mano Sielos Kelionė

Kiekvieno iš mūsų gyvenimo kelias yra skirtingi, nepakartojami, kupini įvairiausių išgyvenimų, patirčių, situacijų ir skirti mums būtent tokie, kokie jie yra. Vieni eina gyvenimo keliu lengviau, kitų keliai sudėtingesni, kartais net labai skausmingi. Ir būtent tais momentais, kai nesijauti itin gerai, kai nesi laiminga (-as), galbūt tu dažnai savęs klausi: ,,Kodėl man taip nutiko? Kodėl aš taip jaučiuosi? Kodėl būtent aš tai turiu patirti? Ką aš turiu išmokti?“.. Tuomet tu bandai priešintis savo jausmams, stengiesi būti pozityvia (-iu), bandai keisti savo savijautą, galbūt save kaltini dėl daugybės ,,neteisingų“ situacijų, įvykių, tavo manymu, neturėjusių nutikti savo gyvenime. Tada tu stengiesi nebegalvoti apie tai, išvengti arba nebejausti, nukreipdama (-as) dėmesį kažkur kitur, ieškodama (-as) savęs kituose – išoriniuose dalykuose ar žmonėse ir santykiuose, tikėdamasi (-is), kad greit viskas praeis, ar bandai pamiršti tai, kas tau atsitiko, įvyko, ar ką patyrei. Bet tie išgyvenimai vis sugrižta: kartais jie iškyla prisiminimuose, dažnai pasirodo jausmų ar emocijų forma, arba net fiziniais negalavimais.. Ir tu galbūt lauki ir galvoji, kada visa tai baigsis. Tavoji širdis yra neaprėpiamo dydžio. Ji gali talpinti …