Month: balandžio 2019

Šventa Sąjunga

Paleolito ir neolito laikais Žemėje žmonės garbino Didžiąją Motiną. Tuomet įvyko pokytis nuo Deivės į Dievą ir atskyrimas dvasios ir gamtos. Su šia atskirtimi atsirado susitelkimas į priešybes, tokias, kaip gėris-blogis, vyras-moteris, šviesa-tamsa, ir t.t. Tai sukėlė atskirtį tarp mūsų. Yra skirtumas tarp to, ko mus mokė patriarchalinės religijos ir to, kas iš tikrųjų yra mūsų sielose. Mūsų augantis rūpinimasis planeta, mūsų kylantis rūpinimasis gyvenimo grožiu, harmonija, teisingumu ir vienybe yra ženklai, kad Dieviškas Moteriškumas sugrįžta į mūsų sąmonę. Mes iš naujo susijungiame su instinktyvumu, pasitikėjimu, globojimu ir priešybių sąjunga. Deivė yra Dieviškos Motinos energija, arba sąmonė, siejama su gyvenimo jėga, gimimu, maitinimu, vaisingumu, lengvu gyvenimu ir sezoniniais pokyčiais. Dieviška Motina gydo, ramina ir užjaučia. Ji turi galią sugriauti sena ir meile transformuoti mūsų išsibalansavusią patriarchalinę kultūrą. Dieviškas Moteriškumas yra nekaltoji, mylimoji, globėja, Šventasis Gralis ir Šventoji Dvasia. Ji yra garbinama ir jos yra baiminimasi. Motina Žemė mus supa ir moko. Mes iš jos mokomės gerbti Gamtos dėsnius. Trys Dieviško Moteriškumo dėsniai pagal natūralias tradicijas: Gyvenimo vienybės dėsnis – yra viena energija, viena galia; viskas …

Bendravimas su Deivės energija

Viena mintis, kuri liūdino Deivę, buvo atskirtis, kurią ji jautė intymiuose santykiuose su vyrais. Jai atrodė, kad ji sėkmingai gali būti jiems drauge, mama, vyresniąja sese, bendradarbe, bet ne mylimąja. Vyrai, kuriuos ji sutiko savo kelyje, nesugebėjo susijungti su jos esme. Jie galėjo jausti, atpažinti jos vibracijas iš toli, tačiau priartėję matydavo tik jų pačių proto turinį, iliuzijas. Dažnai tai buvo istorijos, fantazijos, norai, kad Deivė būtų tai, apie ką jie svajojo, tačiau tai mažai turėjo bendro su tuo, kas Deivė yra. Ji nėra prote ir nebendrauja iš ego, proto. Ji gyvena savojoje gelmėje ir bendrauja iš šios gelmės. Vyrai bijojo atsiliepti į kvietimą ateiti į jų gelmę ir sutikti ją čia. Deivė prabilo: Jūs bijote gelmės ir jūs trokštate to, kas yra gelmėje, bet jūs baiminatės, kad gelmės tikslas yra jus įtraukti. Tai nėra Deivės tikslas. Mes netrokštame jūsų praryti. Deivė yra tam, kad pakviesti į jos paslaptingą karalystę, pasidalinti su jumis savo energijomis, pamaitinti tarpus jumyse ir išleisti jus atgal į jūsų gyvenimą, kur jūs sugrįžtate įkvėptas, atgaivintas. Deivė jums duos visus atsakymus. …

Ir jeigu vėl pajausi nerimą, įtampą, pasimetimą ar norą sukontroliuoti esamą situaciją,- suteik sau kelias akimirkas.  Giliai įkvėpk ir iškvėpk, pajausk savo širdies erdvę. Leisk sau prisiminti, kas iš tiesų esi, paleidus mintis, emocijas…Įkvėpk ramybę, iškvėpk nerimą. Įkvėpk pasitikėjimą, iškvėpk kontrolę,Įkvėpk Meilę, iškvėpk Meilę. Prisimink, jog esi be galo Mylima, nuolatos vedima ir saugoma. Leisk sau jausti pasitikėjimą, leisk sau atsipalaiduoti ir PASITIKĖTI Kūrėju. Viskuo bus pasirūpinta. Viskas, kas turi įvykti, įvyks tinkamu metu, tinkamoje vietoje. Tik leisk sau atsipalaiduoti. Įkvėpk Begalinę Meilę, iškvėpk Pasitikėjimą.

Žvelgiu į dangų, akis pakėlus, ir labiau jaučiu, negu matau.  Lengvumas, švelnumas, tyrumas plaukia širdimi, kaip tie debesys dangumi. Jaučiuosi tokia pilna, tokia dėkinga… Ir atvira priimti šias dangaus dovanas.  Ach, koks tyras džiaugsmas kaip vaikystėje, kuris kviečia šokti kartu su debesų fėjomis, gulėti minkštutėliuose debesėliuose. Ir kaip gera visa tai apkabinti širdimi. Ir jausti, kad visas šis grožis sutelpa manyje. Siela dainuoja.

O tu paleisk, paleisk visa tai, ką jie sakė kaip „tikrą tiesą”… Tai yra jų tiesa. Tai yra apie juos pačius…  Tu juk jauti savo širdies Tiesą, savo širdies dainą. Ir tik Tu žinai, kaip ji skamba. Dainuoju savo širdies dainą, apkabindama ir priimdama kitų skambesį.

Kiek esi pilna savęs ten, kur esi?  Ar leidi BŪTI sau tikrai, be paslėptų žodžių ar minčių? Apnuoginta siela? Būti visiškai nuogai pirmiausia sau.?Ar leidi sau prisiminti, priminti ir tiesiog būti tuo, kuo visada buvai? Tolsta nutylėtos mintys, neišreikšti jausmai, žodžiai išreikšti be meilės, priimtos situacijos be dėkingumo, noras į/pa-tikti, noras atlikti darbą be vidinio pajautimo. Nebelieka ,,reikia“… Lieka… Aš at…Jaučiu, Aš priimu, Aš Myliu, AŠ ESU. Ir aš esu Tai – Esu pilnatvė, Šviesa, džiaugsmas, laisvė, tiesa. Aš esu Meilė.

Apie savivertę

Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria moterys kelyje į savo, kaip Deivės, sužydėjimą, yra savivertės pojūtis. O tai yra kertinis dalykas tuomet, kai kalbama apie kūrimą tokio gyvenimo, kokio mes norime ir nusipelnėme. Kai tu jautiesi neverta, tu blokuoji save priimti meilę, kurios tu trokšti visuose lygmenyse: santykiais, pinigais ir galimybėmis. Todėl labai svarbu dažnai pačiai sau priminti – „AŠ ESU VERTA“. Šie žodžiai parems jus, suteiks galimybę giliau klausytis savo poreikių, išmokys juos pagerbti, atsiverti IR PRIIMTI. Deivės kelyje neišvengiamai ateina laikas, kai ji turi pagydyti savo žemos savivertės priežastį, paleisti visas istorijas galvoje, kurios laiko ją užstrigusią nevertumo jausme, taip pat išsinerti iš praeities ir pajudėti pirmyn su Pasitikėjimu, Meile Sau, Savęs Priėmimu ir Saviverte. Mes turime anuliuoti šimtmečių priespaudą, kuri sukėlė gilų ,,aš esu neverta“ jausmą, kaip mūsų normą. Pažvelk į tai, ką tu manifestuoji savo gyvenime. Galbūt kai kurios situacijos dažnai ir iškyla iš to nevertumo jausmo? Tai yra labai svarbus momentas ir būtent šios aplinkybės kaipmat pastūmėja tave daryti pozityvius ir įgalintus pasirinkimus, kurie remtų tave tavo gyvenime. Kai tu …

Apkabinkime Deivę savyje

Daug moterų yra nuslopinusios ir uždariusios savo emocijas ir jausmus tam, kad pritaptų prie vyriško pasaulio. Tokios buvo sąlygos ir aplinkybės, pačių pasirinkimas ir patirtis. Tačiau mums niekada nebuvo lemta būti ,,vyrais“. Mes atėjome čia BŪTI DEIVĖMIS. Mes atėjome PRIMINTI PASAULIUI jo pamirštą Deivę! Visas moters gyvenimas ir gyvenimas aplink ją gali apsiversti aukštyn kojom, kai ji pajuda į šitą būseną – kai ji apkabina Deivę SAVYJE. Išmintingieji žino – ten, kur su moterimi yra elgiamasi kaip su deive,- gyvenimas klesti. Ten, kur taip nesielgiama, – gyvenimas yra pasmerktas. Tai tinka visur: pradedant nuo šeimos iki valdžios institucijų, valstybių ir pasaulio. Tačiau tai neateina be moters pasirinkimo. Tai ateina tik tada, kai pati moteris pasirenka pagerbti Deivę savyje (ir kituose), t.y. atkurti savo gilų ryšį su Deive. Kai tai yra atkurta, puoselėjama, – gyva ir tikra moteryje. Tada jai nereikia sakyti pasauliui, kad ji yra Deivė – jai visas Pasaulis atspindi, kad ji yra. Kuo labiau moteris atsiduoda šiam vidiniam ryšiui, tuo daugiau savo gėrybių, slaptų raktų, įrankių ir kodų Deivė jai atskleidžia. Moteris tampa …

Sveika mityba – būtinybė mūsų gerai savijautai

Apie sveiką mitybą prirašyta labai daug. Tačiau, tai yra tema verta tiek daug mūsų dėmesio. Drąsiai galiu teigti, kad sveika mityba yra būtinybė, nes mūsų vartojamas maistas turi įtakos mūsų sveikatai, savijautai, odos būklei ir aplamai gyvenimo kokybei. O tai yra labai daug. Taip pat nereikia pasiduoti mitams, kad sveika mityba yra brangu ar, kad tai tiesiog – mada. Žinoma norint išvengti mados gudrybių, būtina skaityti etiketes. Pereinant prie sveikos mitybos dažnai kyla klausimas, kas tai yra sveika mityba: vegetarizmas, veganizmas, žaliavalgystė… Tačiau svarbiausia, manau, yra nepulti į kraštutinumus ir stengtis rasti balansą bei klausytis savo kūno. Pavyzdžiui, jei labai mėgstate saldumynus, tai pradžioje reikia tiesiog mažinti kiekį, svarbu nesielgti drastiškai ir nekankinti savęs emociškai. Taip pat jeigu esate įpratę labai dažnai valgyti mėsą ir nuspręsite iškarto jos atsisakyti, organizmui bus didžiulis šokas. Pirmiausia reikia tiesiog mažinti kiekį. Pvz., jei valgote mėsą tris kartus per dieną, pradėkite valgyti vieną kartą per dieną, vėliau valgykite tik du, tris kartus per savaitę, pereikite tik prie lėsos mėsos (vištienos, triušienos), lygiagrečiai padidinkite suvalgomų daržovių kiekį, į mitybą įtraukite avinžirnius, …

Meilė sau be kaltės

Moteris – tobulas Dievo / Visatos kūrinys. Tiek daug gražių žodžių yra sukurta apie jos tobulas kūno linijas, jos esmę kaip gyvybės davėją, jos intymų ryšį su žeme ir gamta, apie jos jausmus ir emocijas. Tiek knygų prirašyta, kuriose bandoma suprasti ir paaiškinti moterį bei jos prigimtį, atskleisti jos paslaptis, slypinčias giliai širdyje, moters sielos gelmėje. Vyras ja žavisi, stebisi, myli, nori jos ir kovoja dėl jos, jis nesupranta jos, pyksta ant jos ir jį vis tiek traukia ta magiška moters dvasia, jos meilė ir šviesa, kurioje jis nori pasislėpti, pailsėti, atgauti savo jėgas, nors tuo pačiu niekada negali nuspėti jos,- kas akimirką jo laukia netikėtumai ir staigmenos kaip iš paslapčių skrynios. Moteris yra tekanti upė, kuriai reikia saugių krantų. Ji yra besikeičiantys metų laikai, kai vasarą staiga iškrenta sniegas, o žiemą kyla nenumaldoma kaitra. Moteris yra mėnulio dukra,- ji kasdien, kas akimirką yra kitokia, ji skirtinga ir unikali, ji tiesiog tobula savo širdies gelmėje, savo pajautime. Tokia ji yra nuo gimimo iki mirties savo giliausioje esmėje, savo sieloje. Jos gyvenimo kelias žemėje jai pačiai nenuspėjamas, …