Sesių dienoraščiai
Leave a comment

Mama, lenkiuosi dievybei.

Ačiū.

Dėkoju. Tyliu. Esu rami.

Mama, pasauly tiek daug dievybių.

Eisiu pasivaikščioti ten, kur jas rasiu.

Ir visada rasiu.

Kiekvieną kartą vis kitokias.

Lenksiuosi. Išreikšiu dėkingumą.

Stovėsiu ir jų didybėje visada rasiu aukštesnę prasmę.

Viskas amžina.

Viskas yra daugiau, nei aš tuo metu, tada, prieš tai suvokiau.

Mama, bet dabar irgi žinau, kad kiekvieną dieną vaikštau ant tavęs.

Mama, aš vaikštau dėkingumu.

Jis neišsiamamas.

Mama, ačiū.

Tai daugiau, nei aš kada suvoksiu, bet visada jaučiau ir jausiu.

Filed under: Sesių dienoraščiai

by

Sveika, Mieloji, tu ką tik perskaitei tai, ką rašo šios raidės iš mano gyvenimo, apie mano gyvenimą. Dalinuosi, nes kaip mes kvėpuojame vienu oru, taip ir širdimis liečiamės kalbėdamos dažnai apie labai panašius dalykus. Aš esu tavo draugė, kuri be rašymo, fotografavimo, tapymo dar labai myli gamtą, mėgsta šokti ir dainuoti. Džiaugiuosi susitikusi su tavimi ♡

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *